Vidas Morkūnas

/ / /

Ak, trumpos kas ketvirtos vasaros,
vėl kraujas, prakaitas ir ašaros,
vėl išprotėjusių tautų kraustynės...
...germanas, britas, tamsgymis lotynas...
Žolėj birželio gęstantis žvaigždynas
ir vėliavos nuleistos per anksti, nes
niekas nenumanė, kiek pareikalaus
aukų besotis dievas apvalaus.
O ištarmė kas kartą ta pati: mes
pralaimėjome, bičiuli, ką gi –
du alaus!