/ / /
O paskui – tik migla, į rugsėjį pasviręs dangus
ir pro pienišką prieblandą sunkiasi kvapas rudens,
ir apsnūdusį Vilnių, ir viską, ko darsyk nebus,
nuskalauja įnirtusios strėlės vandens,
į alsavimą gatvių įsmingančios taikliai lyg burtas,
tarsi kristų kalbėjimas, žodžiais užpiltų liūtis.
Iš palaikės šviesos ir garuojančios žemės sudurtas,
aš esu vien tik miegas, užspaudžiantis tavo akis.
Ex
būna eks prezidentai eks premjerai eks parlamentarai
eks politinių partijų susijungimai eks įstatymai
eks įstaigos eks įmonės eks miestai eks daiktai ir pažiūros
eks realybės šou dalyviai eks muzikantai ir aktoriai
gali būti eks laikas ir netgi eks klimatologiniai reiškiniai
eks tai visa kas bjauriai spaudžias prie atminties sienų
kaip mažas vaikas priplodamas nosį prie stiklo
eks taip pat yra expendiente académico
kur parašyta kad iš magistrinio gavau 9,3
0,7 iki geros akademikės
0,7 iki pakenčiamos poetės
0,7 iki absoliučios palaimingos niekingai romios tobulybės
eks yra seksas ekstazė seksizmas
eks yra extranjero yra migracija ribos
ekspatriacija ekshumavimas eksportas eksploatacija
exótico extenso exuberante externo
dukart eks yra į mane įsmeigtas beveik mirties žvilgsnis
eks yra kryžius ant senelio kapo
eks yra didžiulis neoninis exit šviečiantis man virš galvos
ir kad ir kaip norėčiau negaliu jo nuslėpti
/ / /
Miegok ramiai, tuoj ežerų akis užvers speigai,
bežvaigždės naktys taps šiek tiek gilesnės,
rytais atrodys – vis dar nemigai,
pajuos žėruojančios jurginų dagtys.
Miegok ramiai, kol rodosi, kad brauko
lengva ranka per smilkinius šiaurys, žinai,
kad žodžiai liks – kaip mudu – laikinai
šerkšnu išgraviruoti ant nupjauto lauko.
FR1571
Šis miestas – prie kojos prigludęs laukinis šuva,
alsuoja pavargęs ir inkšdamas slenka vos vos,
o mūsų atokvėpis karštas tarytum lava
išsilieja anapus nakties ir anapus kalbos.
Anapus asfalto, betono ir ryto pilkos
garuoja ir raitosi upės, kol virsta manim,
aš padedu galvą ant tavo gauruotos galvos,
Berlyne, laukinis šunie, akmeniniais dantim.
Metų laikai
Marijai Zambrano ir jos Antigonei
Vasara
ji sakė kraujas nori sudygti
todėl ir metrinis kietis
vidury senelio kapo
įdygęs į kraują
Ruduo
ji sakė miręs kraujas ištroškęs
toks pats ir gyvasis
todėl ir rašau tau
spalio krauju
ant senamiesčio mūrų
Žiema
ji sakė kraujas negali akmeniu virsti
bet tyla ir stingsta
pramaišiui su sniegu
užšąla ir ištempia gyslas
Pavasaris
ji sakė kraujui lemta tekėti
taip viską nuneš
su pirmais atlydžiais
su pirmais upeliūkščių žodžiais
tarpuakmeniuos
Ars poetica,
arba Kaip parašyti normalų šiuolaikinės lietuviškos poezijos kanono vertą eilėraštį