Dovilė Kuzminskaitė

Ninos Rivas nuotrauka
Ninos Rivas nuotrauka

 

 

/ / /

O paskui – tik migla, į rugsėjį pasviręs dangus

ir pro pienišką prieblandą sunkiasi kvapas rudens,

ir apsnūdusį Vilnių, ir viską, ko darsyk nebus,

nuskalauja įnirtusios strėlės vandens,

 

į alsavimą gatvių įsmingančios taikliai lyg burtas,

tarsi kristų kalbėjimas, žodžiais užpiltų liūtis.

Iš palaikės šviesos ir garuojančios žemės sudurtas,

aš esu vien tik miegas, užspaudžiantis tavo akis.

 

 

Ex

 

būna eks prezidentai eks premjerai eks parlamentarai

eks politinių partijų susijungimai eks įstatymai

eks įstaigos eks įmonės eks miestai eks daiktai ir pažiūros

eks realybės šou dalyviai eks muzikantai ir aktoriai

gali būti eks laikas ir netgi eks klimatologiniai reiškiniai

eks tai visa kas bjauriai spaudžias prie atminties sienų

kaip mažas vaikas priplodamas nosį prie stiklo

eks taip pat yra expendiente académico

kur parašyta kad iš magistrinio gavau 9,3

0,7 iki geros akademikės

0,7 iki pakenčiamos poetės

0,7 iki absoliučios palaimingos niekingai romios tobulybės

eks yra seksas ekstazė seksizmas

eks yra extranjero yra migracija ribos

ekspatriacija ekshumavimas eksportas eksploatacija

exótico extenso exuberante externo

 

dukart eks yra į mane įsmeigtas beveik mirties žvilgsnis

eks yra kryžius ant senelio kapo

eks yra didžiulis neoninis exit šviečiantis man virš galvos

ir kad ir kaip norėčiau negaliu jo nuslėpti

 

 

/ / /

Miegok ramiai, tuoj ežerų akis užvers speigai,

bežvaigždės naktys taps šiek tiek gilesnės,

rytais atrodys – vis dar nemigai,

pajuos žėruojančios jurginų dagtys.

 

Miegok ramiai, kol rodosi, kad brauko

lengva ranka per smilkinius šiaurys, žinai,

kad žodžiai liks – kaip mudu – laikinai

šerkšnu išgraviruoti ant nupjauto lauko.

 

 

FR1571

 

Šis miestas – prie kojos prigludęs laukinis šuva,

alsuoja pavargęs ir inkšdamas slenka vos vos,

o mūsų atokvėpis karštas tarytum lava

išsilieja anapus nakties ir anapus kalbos.

 

Anapus asfalto, betono ir ryto pilkos

garuoja ir raitosi upės, kol virsta manim,

aš padedu galvą ant tavo gauruotos galvos,

Berlyne, laukinis šunie, akmeniniais dantim.

 

 

Metų laikai

                                           Marijai Zambrano ir jos Antigonei

 

Vasara

ji sakė kraujas nori sudygti

todėl ir metrinis kietis

vidury senelio kapo

įdygęs į kraują

 

Ruduo

ji sakė miręs kraujas ištroškęs

toks pats ir gyvasis

todėl ir rašau tau

spalio krauju

ant senamiesčio mūrų

 

Žiema

ji sakė kraujas negali akmeniu virsti

bet tyla ir stingsta

pramaišiui su sniegu

užšąla ir ištempia gyslas

 

Pavasaris

ji sakė kraujui lemta tekėti

taip viską nuneš

su pirmais atlydžiais

su pirmais upeliūkščių žodžiais

tarpuakmeniuos

 

Ars poetica,

arba Kaip parašyti normalų šiuolaikinės lietuviškos poezijos kanono vertą eilėraštį

  1. Pradėkim nuo temos. Jeigu jums pasisekė, kas nors numirė. Jeigu ne, iš bėdos galite rašyti apie meilę, pageidautina, nelaimingą.
  2. Dirbkite su kalba: nevenkite skolinių, barbarizmų, vieno kito keiksmažodžio, žodžiu, nenusisaldinkit. Būtinai bent kartelį paminėkite vėją iš užpakalio.
  3. Nepaisant to, kad esate absoliučiai nykus individas, pamėginkite pašmaikštauti.
  4. Jokiu būdu nerimuokite. Užėjus nenumaldomam norui paeiliuoti, nusiprauskite po šaltu dušu, apsilankykite sporto klube, blogiausiu atveju įsikąskite pagalvę.
  5. Pasidalinkite vyngėrystės su bičiuliais atsiminimais (nes draugų, būdamas poetu, jūs veikiausiai neturite). Žinoma, tik tada, jei pastarieji irgi yra bent kiek žinomi poetai.
  6. Dedikuokite vieną kitą eilėraštį bičiuliui (tik su ketvirtame punkte paminėta sąlyga). Jeigu neturite net ir bičiulių, priklijuokite kokį žymaus poeto epigrafą.
  7. Susitelkite į savo vidinį pasaulį ir kuo giliau kapstykitės po skaudulius. Šioje žemėje nėra nieko svarbiau už jūsų kraujuojančią sielą.
  8. Ar jau paminėjote vyngėrystę? Blogiausiu atveju tiks ir alus ar kiti dvasingi gėrimai.
  9. Įtariu, kad vis dar šiek tiek norisi rimuoti.
  10. Įmeskite vieną kitą subtilų lyrišką momentą, bet nepadauginkit. Tarkim: sutemų luotu iriuos per tavo dubens įlanką.
  11. Tvirtinkite, kad rašyti jus verčia Jėzus, naktimis lankantys actekų dievai, pats to visai nenorite ir netgi kankinatės, bet tiesiog negalite liautis, kiek įstengiate, visus ir patį save tikinkite, kad esate beprotis ir šiaip su tais, normaliais, žmonėm šiukštu neturite nieko bendro.
  12. Skaitykite tik tai, ką skaito visi kiti. T. y. gerą literatūrą.
  13. Blogiausiu atveju sunumeruokite savo eilėraščio fragmentus. Na, kad ir iki trylikos.

 

 

 

 

Draugai