Evaldas IGNATAVIČIUS

OGI

pradedu
greitai būti
ogi
lėtinti po truputį
šitą ligą reikėtų
išmagnetinti vietą
stalčių irštvas iškuopti
atmintį iškopinėti  
lėtinti ir lėtėti
nebeadyt  seno stogo
nebegalvot apie roges
vasarą – ogi reikėtų
pogulio
mirtų ir mėtų
vario po liežuviu
samanų ir žievių
kol tarp senų
krantų
dilsime aš ir
tu

 

GLUODENAS

Moteris,
Kuri jaučia
Mano žvilgsnį –
Tarsi nebūtinai
Tarsi netyčia skruostu

Moteris,
Kuri jaučia...

Kuri žiūri tuomet –
Tarsi ne į mane,
Tarsi pro mano petį

Pirštai, į garbanas slystantys
Turėtų kažką prisiminti

 

EŽIUKAS
                         
        Tėvui

štai čiukši po kambarį
lėtas ežiukas

jis rūko jis nieko
beveik nebemato

o rūko vis papila
o rūko vis papila...

 

TU GALI

aš pavargau bet mano geras Dieve
tu koklių plėniuos tyliai ruseni
gal ir anksčiau gyvendavai many
kaip jauname kamiene senos rievės

kaip antspaudas kaip deganti šaka
gal ir anksčiau tie rašmenys kalėjo
tie ašmenys tie sukirčiuoti vėjo
atodūsiai ta atversta ranka

kuri sugaus kaip rašė RMR
ir mus ir mūsų rojaus vaisių
prisimeni – sapnavome kadaise –
lai bus mums leista susapnuoti vėl

 

DUKU

      dk

kažkur

toli  už miško traukinys suūkia
kažkur įvyko amžinybės trūkis


pirmas sniegas

žiūriu dabar į šitą sniegą
ir dega mano karalystės


lukštas

prieš tavo srovę yriaus valtele
ir negirdėjau kad buvai šalia

 


ReDo

rudens vienatvė. tylintys dievai.
girgždėdamas užsiveria pasaulis


gruodis

... ir stingstanti šviesa paliudija:
žiema tai galimybių studija


ir vienąkart...

languos žaizdoti pažarai užges
ir grįžus šiaure mūsų pasiges


kulka

nebeieškok manes Tėvyne –
kulka aš tavo sidabrinė


lost in translation

būk jam viešpatie Dieve dosnus
ir gracingas

 

KREPDEŠINAS

...ten kur lūžtantis nE!..
kuždesių kambariuos
prie virpančio TAip
prisiglaudžia...

 

ORO UOSTAS NAMAI

tik paskui supratau
kas ne taip:
taksistas mašinoje klausosi klasikos

gn nutraukimas