Jerome’as Rothenbergas (g. 1931) – vienas garsiausių šiuolaikinių JAV poetų, vertėjų ir antologistų. Gimė ir užaugo Niujorke žydo ir lenkės šeimoje, gyvena San Diege, Kalifornijoje. Autorius yra žydų istorijoje ir literatūroje žinomo rabino, Talmudo tyrinėtojo ir liturginio poeto Meiro Rotenburgiečio (1215–1293) palikuonis. J. Rothenbergo darbuose gausu etninių hebrajiškų motyvų, aliuzijų į Senąjį Testamentą ir kabalos mokymą, poetas kuria ir pateikia naujus dieviškumo modelius, galinčius egzistuoti tik deformuotoje ir nureligintoje šiuolaikinio žmogaus kalbėsenoje.
Der Gilgul (apsėstasis)
1
nuo žemės
jis pakelia monetą
ši nudegina jo ranką
lyg įraudusios žarijos
ir pažymi jį kaip
visus kitus išvytas
jis išvytas į miškus
į aštrių vinių pasaulį
jo dybukas jį užpildo
2
Kiekvieną naktį kas nors vis pasikardavo. Pritvinkę vagonai. Kadišas. „Ką jie su mumis darys?“ Jų pilvai nusėti rudais ir juodais taškeliais. Begalės rūbų. Visas laukas buvo užverstas. Dešimt tūkstančių lavonų. Sukrautų sluoksniais. Aš einu iš dešinio lauko krašto į kairįjį – kas žingsnį atsitraukiu atgal. Žemė priartėja. Pinigai. Ir vis dėlto didžiausia jo baimė buvo pamesti batus.
3
žemė prisirpsta nuo
lavoniškų glitėsių žalsvų ir rožinių
jie sunkiasi kaip šakniavaisių išskyros
skysta tarsi kokie taukai
jie yra juodi
vakarais jie sugeria
visą šviesą
Nedjaro angelai
Paryžius / 2001
puolęs kūdikis
skrieja erdvėje
sulaužytas angelas
kūdikis įsčiose
yra ožys gležnas paukštelis
kūdikio šešėlis
kaukolė
sutrupinta ranka
gyvatė
kūdikis užkimšta burna
ir aklas
kūdikis po vandeniu
užsiūtas krepšy
ir numestas
ant žarijų
ar šis vyras
jūsų dievas?
šis vyrvaikis?
niekas neatsakys
ir niekas
neliks nepaliestas
kūdikis suriks
šaltai
iš po žemių:
prakeik dievą ir mirk
Amuletas
„Juoda Stryga
juodutėlė
„ryjanti ir lakanti
juodą kraują
„ji baubia lyg jautis
„ji riaumoja lyg meška
„ji kanda lyg vilkas
Iš „užrašų“
9/75
(1)
ne pragaro spindesys
o drugių geluonys
įgėlė mums regėjimą
tačiau
sąmonės šviesa
ateina iš aukštesniųjų pasaulių
jų pragaras tėra menka šlykštybė
tad
regėjimo sąrėmiai
ir šiurpas
susirango rojuje
nors ir užtemdo akis
Aš čia ne vietinis
Aš čia ne vietinis
bet ir ne prašalaitis.
Kartu su jumis
einu medžioti šešėlių
atsiraitojęs batų aulus
kad kojos geriau kvėpuotų.
Mano galva ant pečių
ir yra tikra nedirbtinė.
Sodinu agurkus
dusyk į metus
ir viliuosi derliaus.
Dažnai skaitau
laikraščius
stovėdamas.
Esu švarus ir tyras.
Kibirais nešu
vandenį iš tvenkinio
nešu daugiau nei rankos pakelia.
Švytint pilnačiai
pasirodo žuvys
lyg musės gintare.
Svetimšalių žodžiai
užplūsta mintis.
Mane apsupa
jų alkanos ordos
bliauna barzdoti veidai.
Pirštai žnaibo
nenuoširdžią kalbą.
Įtariu
kad mano liežuvis
taria žodžius
nes gerklė
nesiliauja liepsnoti.
Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas