Festivalio vizualas. Dizainerė – Birutė Bikelytė

 

Vieno anoniminio eilėraščio konkursas

 

1 vieta

 

× Marija Mažulė

 

mano miesto antropologija

 

mūsų dažnis sutampa
glūdi dumblas užutėky
šviesos laukas po truputį
išsisklaido į spindulius
lūžta čia ir dabar
per vitražo spalvotą stiklą

grikši tarp plytų
tamsos trupiniai ir gerias
į gerklę lietaus mazutas
iš giedro Vilniaus dangaus

mano miestas žaizda
bazilisko snapu išlesta
iki kaulo
negyja
visą vasarą
varva lipčius
akmenėja ant senamiesčio sienos

tarpuvartės balų švytėjimas
rodo kelią naktim
vario sutrikus vibracija
paklaidina rytais
laikrodžio ašmenys
dyla

pelenų medūzos
plevena ore
išnykusių rajonų
galaktikos

duobėtos laiptų pakopos
numintos
tavo ir mano pėdų
svorį vis dar išlaiko

 

2 vieta

 

× Elena Karnauskaitė

 

Viešbutis „Bear nook“

 

kalnų trobelėje gyvenome penkiese

ji ji ji ji ir aš vieną iš jų ypač nervinau

slankiojo aplinkui daug rūkė apsimetinėjo

esanti patraukli bet negalėjau krimstelėti

buvome tylėjimo „retryte“ pusryčiams ir

vakarienei valgėme kas pakliuvo kartais

aš pririnkdavau grybų kartais viena jų

iš kaži kur parnešdavo duonos ar uogų

taip ir gyvenome be žodžių o tyla tvinko

kaip votis darėsi vis gyvesnė ir gyvesnė

skausmingai pulsavo vakarais žiūrėdavau

į veidrodį ir stebėjau kaip pamažu keičiuosi

auga ir tvirtėja nagai plaukai įgyja švelniai

rusvą atspalvį vis dažniau popietėm

patraukdavau į mišką viliojama medaus

sirpių aviečių kvapo naktimis regėdavau

ilgus ir baugius sapnus kaip pasiklystu

tankmėje ir nerandu kelio atgal kaip

drabužiams nuplyšus kūnas apauga minkštu

ir tankiu kailiu rytais atsibusdavau ant grindų

sušalusi ir pavargusi apkibusi varnalėšomis

ir laukinių augalų sėklomis pamažu pradeda

smelktis ruduo trobelėje liekam tik dviese

aš ir ji (ta kurios labiausiai nemėgstu)

aiškiai žinojau kai ateis žiema liksiu tik aš

ir niekada daugiau nekalbėsiu o išaušus

pavasariui po ilgiausio pasaulyje miego

išeisiu į kalnus pasivolioti ant laukinių

raudonėlių ant kvepiančių čiobrelių

-----------------------------------------

Kas ten krebžda prie durų?

A, tai mano mažieji lokiukai žaidžia...

Kas ten skrebena į sieną?

A, tai mano mažieji lokiukai galanda nagelius...

 

3 vieta

 

× Greta Ambrazaitė

 

* * *

 

nuovargis nesukalbamas

kaip lagaminas užsikirtusiu užtrauktuku

prikimštas iššvaistyto laiko

 

kas rytą paleistas žemyn nuo atominių laiptų

jis trenkiasi į pasaulį, ginkluotą iki dantų

 

mes taip ilgai laukiam, kol nuovargis baigsis

tarpukario kioske ištirpsta ledai

raudona išblunka žalgirio mūšio paveiksle

 

mes taip ilgai laukiam, kol virstame savo tėvais

bandome prisiminti istorijos vadovėlio skyrių:

kaip sulaikyti šleikštulį

 

mes taip ilgai laukiam ramybės, kol nuovargis sprogsta

iš lagamino išsirita plėšrus paukštis

sulesa mus, mūsų trupinius

 

ir tada, dykynėj, kuri atsivėrė

mūsų pirmykščiai žmonės

įskelia mums ugnies

 

4 vieta

 

× Rimas Užgiris

 

Liepa

 

užsimiegojęs

po praeitos nakties

 

ilgos kelionės

berniukas

 

lekia

per saule paramstytą

 

rasa raibuliuojančią

žolę

 

paimti laikraščio

savo seneliui

 

kuris neskaitys

(jam)

 

kol kas

spausdintų naujienų

 

vandenynas alsuoja

už horizonto

 

naktį akyse

sprogsta žvaigždės

 

Vertė Marius Burokas

 

5 vieta

 

× Gytis Norvilas

 

vasaros frontas

 

I

vos išeina įšalas, įšyla kaulai, siela, minkštimas – atidaromas frontas. ir taip kasmet. taip prisukta visata. kraujas srūva rankomis, indų kraštais. jo pilni dubenys ir debesys. raudonos strijos skinasi kelią, rausvi upeliūkščiai srūva stiklu – skaitmeninių kainų kodai. viskas turi savo kainą. juolab paradinis pacifizmas.

 

II

raudonas, raudonas, raudonas, jau rožinis, rožinis dangus, apkasai ir tranšėjos. peiliais suvarpyti, išdarkyti žalėsiai, nespėję virsti velėna, kuri slepia atmintį, kūnus, puvėsius, angelus ir demonus, kurie sergi rūsius ir Europę, neįstengiančią ištrūkti iš epochos narvo.

maišosi pasauliai, nebeatskirsi, kur viršus, o kur šaknys. nebegalioja ir jokia hierarchija, laipsniai. visi gula į tą patį indą. viską it tvanas užlieja rūgštus gyvenimas. atšalus jis itin koktus ir klampus.

 

III

nieks nebeišplauks iš čia sausas, be nuodėmės, nepažymėtas krauju. po ašmenimis gula visos kultūros – be jokios atrankos, pasiduoda smurtui ir net jį laimina. o dar sako, kad vergų nebėra. burokėliai, krapai, žieminiai, vasariniai svogūnų meilės laiškai, rašyti mylimosioms ir mylimiesiems iš pafrontės, ašarų druska ir rūgštis. kada grįš – nė žodžio.

plūduriuoja krešulių kanojos. jokios krypties, bet ir baimės. prapjautas saulės kiaušinis plieskia kaip priekaištas – pradėti manevrą.

 

IV

sėda prie stalo motina, tėvas, moteris ir vaikai, skelbia paliaubas. šuo guli tarp 4 kojų nukautas kaitros. ginklai, šaukštai jau sudėti. kraujas srūva jau tik indų kraštais. jo pilni dubenys ir debesys. rauzgani stiklainiai budi kaip įkalčiai, dangtelių skydai sumesti į kampą.

samtis atseikėja šaltibarščių taikos. sutartis pasirašyta: „po mūsų šiaip ar taip čia nieko neliks“.

 

Vieno eilėraščio tema „Prieš srovę“ konkursas

 

1 vieta

 

× Justina Žvirblytė

 

* * *

 

grįžtu iš nemokamų

mokymų apie

mokymąsi visą gyvenimą

 

panašu kad ne visi

žodžiai turi reikšmę

todėl jų

nereikėtų sureikšminti

 

viešojo transporto stotelėje

ledus paskubom kemšanti

moteris pasidabinusi maike

ant kurios užrašyta big brother

tai tikrai žino

 

įsijungiu tv

technologijų olimpiadoje

antrą vietą laimėjo

moksleivis iš beržo

išdrožęs medį

 

reklama siūlo

pasituštinti lengvai ir užtikrintai

prieš tai išjungus

savo proto balsą

su orbit

 

po reklamos išsiaiškinsime

kuris iš šių vyrų

sukūrė gyvybės stebuklą

 

ir kur tu čia matai

tą poeziją nuolat manęs

klausia balsai

galvoje kurių irgi

nereikėtų sureikšminti

 

eilinis rugpjūčio penktadienis

skauda širdį rytoj

skaudės galvą žiūrėk

krenta žvaigždė

arba dronas

bet kuriuo atveju geriau

norą sugalvok

paskui galėsi pakeisti

 

ir kur tu čia matai

tą poeziją

graži visai niekuo

neišsiskirianti naktis

grybautojai ruošiasi

naktinei pamainai

 

žiūrėk praskrido paukščiukas

skiriantis farsą nuo faršo

 

snape jisai nešėsi sapną

iš kurio neišeina

nubusti snape jisai

nešės gitarą tromboną ir

paprastą žmogų

sapne susapnavusį

reikšmę

 

 

 

Humoristinio eilėraščio tema „Nesureikšminkim poezijos“ konkursas

 

1 vieta

 

× Antanas A. Jonynas

 

Nesureikšminkim poezijos

 

Eilių seniai neberašau

ir jums nepatariu

verčiau einu į kokį šou

ar vyno išgeriu su aktorėm

 

su bankininkais steiką sutaršau

paskui paplaukiojam su kateriu

eilių seniai neberašau      

ir jums nepatariu

 

eilių neberašau todėl kas dieną

išgert galiu nors sklidiną kanistrą

galiu net nuvažiuoti į Varėną

pašvilpauti su Ignotu ministru

 

ar tai tingėjimo džiaugsmai? – atsiprašau

dėl to kančias ne džiaugsmą patiriu

eilių seniai neberašau

nebent pasišnekame apie jas su Plateliu