Atgaila
Tai įvyko vasarį. Išdaviau Tėvą. Motiną
Beprotybė – balsai, klykiantys – anapus
Motina sergantis tėvas
Rankos, lendančios į vidurius
tamsa
Viltis miršta paskutinė...
Atgimimas
Ješua, šaukiuosi tavęs
trenkiu galvą į Sieną tris kartus
Baisu
apgavystė
savęs
išsižadėjimas, visko
Rauda
Ramybė Buda yra linksmas
apgaulė
malda
tariamas nusilenkimas ir išsivadavimas
iš Minties kalėjimo
Ramybė
Ikona, akys, Rankos
Ir Atvaizdas
Žvakės be liepsnos
Trys žvakės Šventajam.
Vanduo, gyvas...
* * *
Stulpas
Prikalti
Tavo pėdoms.
Varpas skambina
Mišių
Neinu savo takais
Einu į
Nežinią
* * *
Herakleito upė
Graikų žodis
Žodis
Semos
Nesuprantu rašto
Liečiu medį
Varpas
Plaukai
Aukščiausia Tavo mintis.
* * *
Puikus
Tavo
paveikslas.
Atvaizdas mano
Akyse.
Neištrinamas, pražūtingas
Apsvaigimas
Bliuzas
Viskis, tabletė –
Mirtis
* * *
Gausmas ausyse
kurstu
nuo Tavo
Maldos
Tavęs išsižadėjimas
Dėl Viso
Be Piktojo
Gniaužtai
Mano sąnariai
Negyvi –
Skausmas
Pravirkstu
Nuo Maldos
Kas liko?
* * *
Pirmiausia – Tu,
po to – malda.