Nr. 3559, arba in memoriam rudeniui

degam abu

 

* * *
drėgmė slydo tarp antklodžių
šalau

prisiminiau rūsy sumestas malkas
bekraujės
tik ir laukė
kol grybštels –

 

* * *
tūkstančius glėbių esu sunešiojusi
nesudėvimų
dar vaikas –

 

* * *
saldainių dėžutės
popierius prekėms vynioti
maišai

sukišau į alkaną ryklę
bet kartonas nepaėmė ugnies

esu bepamirštanti stichijų kalbą

 

* * *
wc pakraštyje
slūgsojo žurnalai

kita juos sukrovė –
nepažįstami

 

* * *
pirmą griebiau
prie židinio plėšiau pirmą atsiverstą puslapį

nustėrau –

į mane žvelgiau aš pati

 

* * *
bandant pirmąkart kurti
pirmą židinį ne savo namuos
versti pirmą po ranka pasitaikiusį popierių
rasti jame savo pirmą knygą
pirmą jai skirtą vyro rašyto recenziją?

* * *
tai dar ne viskas –

degam abu

 

* * *
jie mus sukišo į tą patį bespalvį žurnalą –

 

* * *
jis pabaigė klausimu
kas parašys
ką reiškia būt vyru –
be tinklo, žuvies

ar nematai
kad užrašė
tariu į liepsnojantį židinį

 

* * *
degam abu

 

* * *
jaučiu kad esi už viršelio

 

* * *
gyvas nervas
gyvas nervas žmogaus
kuris gyvas

žmogus yra visas
tik savo laike buvom išmokę
po visą nebūti

suterštas kelnes slėpti uniformų klostėse
snarglius valgyti tamsoje
masturbuotis užgniaužiant gėdą
tylėti apie tai kas iš tiesų –

 

* * *
kartą
sėdėjom vokiečių gatvėje
ginčijomės
kaip teisingiau užrašyti:
bybis ar bybys

sakiau tau:
lietuvių kalbos žodynas pirmenybę teikia formai
bybis, 2-oji

o tu vis tiek:
tai kad daug gražiau
kai bybys

gražiau tai gražiau
bet taisiau pagal žodyną

 

* * *
tai buvo karščiausias rašytojo
ir jo knygos redaktorės
ginčas

puikiai išmokusių nebūti po visą

 

* * *
apgirtęs
išspjaudavai per daug nežiūrėdamas
į kurią pataikysi:
tu mano bybio neapžiosi

pasibaidydavo mūzos
telikdavo porno

 

* * *
kartą ta pati bičiulė poetė,
kuri abejoja, ar tai, ką rašau, yra poezija,
prasitarė,
kad iš visų intelektualiųjų
iš visų nuostabiųjų,
apdovanotųjų ir išgirtųjų,
iš visų labiausiai myli tave,

beje, vėlyvąjį

 

* * *
kita vertus,
juk nesvarbu –
žmogus yra visas – – –

 

* * *
nebuvom to paties obuolio pusės

 

* * *
velnio sėkla
ar angelo plunksna –

abu taip gerai degam šį rudenį

 

Šviesiausiosios Mano Motinos litanija

Šviesiausioji Mano Motina,
Mergele iki man ateinant,
Atleisk man Tavo pradrėkstą tarpkojį,
Atleisk nemiegotas naktis,
Atleisk, kad nesu Tavo, nesu Tavo, nesu,
Šviesiausioji Mano Motina,
Mano Krūtų Lelija, Rožine Mano Naktie,
Atsisuk į mane, kai kreipiuosi,
Kai klykiu iki kūnas pamėlsta,
Kai esu alkana, atsisuk į mane,
Mane Išsapnavusioji,
Didžioji Mano Motina,
Užrakinusi man savo Širdį,
Neišgirdusi vėjuose kaukiančių mano tylų,
Malonės Pilnoji Mano Motina,
Tik kitiems esi maloninga,
Ištuštėjusi Motina,
Noriu nenoriu meldžiuosi,
Droviausioji Mano Motina,
Laukų ir Kalvų Karaliene,
Autostradų Valdove,
Tavo kraujas mano kūnu pavirto,
Per visas mudvi siejančias linijas,
Per visas gryno šilko gijas, per amžius,
Per gijas nuo tavo makšties ligi bambos manosios,
Iš ten – į mano makšties geldeles,
Nuo mano makšties – – –

Gimdą plėšo nerimstantis skersvėjis,
Gaidžiui nugiedant dangoraižių blykstėmis,
Mano kraujas Tavo kūnu pavirsta,
Kai pradedi tyliai kvėpuoti,
Dukra,
Judu link Tavęs,
Rankos minkštėja,
Dabar savo Karūną neriu,
Savo lopau,
Baltoji Nakties Motina,
Šviesos ir Tamsos Karalienė,
Šviesiausioji

 

panemunės, 1885-ieji

molis tarpupirščiais slysta
vėgėlės baidos tarp kojų

ruošiamės žiemai

tarkuojame krienus, nagus

jis vis negrįžta

tamsu

vis negrįžta

liuobiuosi

dar sako, kad sielos
bet ten tiktai sieliai

už jų užkabintas, keliauja
negrįžta

plikina akis nesipildantis sapnas

pripratom gyvybėje glaustis
šilčiau

ką išraudoti –