Prisimenant tėvą be pagražinimų Mieste prie Ramiojo vandenyno gyvuojuDaugiau nei pusšimtį metų. Saulėtą plotąPerpina greitkeliai. Slenka į tyrus kvartalai.Palmės apdairiai dabina šlaitus ir slėnį. Vešlūs hibiskai stiebias pastatų sienom,Burias balandžiai, žuvėdros. Bastūnai vyrai,Radę judresnėje gatvėje prieglaudai kertę,Šiek tiek padidina miesto varguolių skaičių. Būna: savam bulvare išgirdęs dundėjimą –Įsivaizduoju paneryje stabdomus sielius?Argi ant jų netikėtai išvysiu ir savo t...
Aš – gatvės vaikas. Gyvenu Kaune. Dirbu ceche. Ieškau to, ką slepia fasadai. Vieną dieną prabudau ir pradėjau skaityti knygas, gyventi, mylėti ir jausti. Gimiau. Vis gimstu iš naujo, kai užrašau eilėraštį, įkvepiu oro. Galėjo viskas pasibaigti kiek anksčiau, tėvui, dar mažam būnant, įkritus į upelį. Kuris buvo labai patvinęs ir sraunus. Kaimynas ištraukė. Va tais laikais tai būdavo žiemos ir pavasariai, ir kaimynai... Ką dabar galvoti apie kaimynus, kai vakare siūlo suspardyti už tai, kad truk...
Pasikartojimai Atsiskyrėlio mizantropijaMažame Ustronės dvare,Tarp medžių, laukų,Nesaugi egzistencijaNuolat grimztant į praeitį,Atsisakius visko, kas galėtų suteiktiŠeimyninę laimę; juodų debesųTirštumas, perlamutriniai lietūs,Kriauklės baltumo sniegas ir knygos,Sugrąžinančios Vilnių,Jo prašmatnius salonus,Gyvuosius paveikslus, filaretųPersekiojimą, bukų valdininkų povyzas,Kyšininkų armijas, užtvindžiusiasTamsiojo romantizmo klostes;Nekenčiant tokio gyvenimo,Pasitraukus į keistą liūde...
2002 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, mokėsi Atviros visuomenės kolegijoje. Nuo 2003 m. gyvena Danijos Karalystėje. Ten baigė danų filologijos bakalaurą, dabar Olborgo universitete rašo magistro darbą apie tarpkultūrinę komunikaciją naudojant interaktyvias skaitmenines medijas. Žindymas minkšta ir šilta šviesaslystanti mano pirštais antklodės linkisant mano vaiko šlauniesprislopintas tiksėjimas –šito neprisiminsio...
Paraleliai „Kuo greičiau judi,tuo lėčiau eina laikas", –ištarė Beyuso triušis,gurkšnodamas girą,kurioje plaukiojo razina. Tuo metu Žemėjemergaitė Alisažaidė sąvartyne.„Žygio batų" dėžėjerado languotą liemenę:„Kokia mažytė,kaip tik triušiukui.O, dar laikrodėlis...Be rodyklių?Kaip gerai – visadabus dvylikabe penkiolikos keturios." „Kuo greičiau judi,tuo lėčiau eina laikas", –ištarė Beyuso triušis,gurkšnodamas girą,kurioje plaukiojo razina.„Hmmm..." – mąsliai nutęsėAlisos triušis,krapš...
* * * gyvenimas yraburtažodiskurį ištarusniekoneįvyksta * * * [– Ne, man viskas cool. ...
Dylantys Galėčiau būti atviresnis už jūrąPasakyti kas ir kaip banguoja manyKodėl nemigo žvėrys nusipurtę kailįAlsuoja į mano pagalvį Galėčiau pasakyti kodėlPažinoti vardai nebeatspindi veidųO kraštovaizdis vis labiau panašėjaĮ horizontą Galėčiau pasakyti kodėlUžmarštis atminčiaiArtimesnė už būtį Bet tylaTo vis tiek nesuprastų 2014 06 13 Atspindys Vieną dieną ta pati skruzdėŠvilpaus tavo kauluose Matysi kaip liūdnai nuvysta žolėDar liūdniau ją nuėda galvijai Kai...
rytmetinė laibais, permatomaiskūdikio pirštaissugriebia žiupsnį tabakonutūpus ant šlapioplastmasinio sosto, staigiais,neapskaičiuotaispaukščio judesiaiskraipo galvą, tarp lūpųbruka suktinę, ir gatvėpriešais, ir miestasnusidriekia peizažaisįkvėpimo, dešimtąstoro stiklo sienaį požemius nuslysta, irmirgantis aštriom šviesųbriaunom pasaulisveriasi, ji pasilenkusi pro kraštą žiūriį formas ir spalvas,tarytum grįždama į sapną,kur laisto laisto laistoperoksidines gėles. lapų mirgė...
Esu kaimo vaikas. Gimiau ir užaugau Utenos rajone, Klovinių kaime. Gal todėl nesapnuoju nei didelių miestų, nei karalysčių, nei auksu siuvinėtų rūbų. Tik kryžkeles. Ir mažutis mano gyvenimas amžinai ieško kelio su baikštaus avinėlio pėda po senelių sodintais šermukšniais. Tas vaikystės kelias iki šiol skaudžiai tebevingiuoja per mano mintis ir širdį, nes jau beveik dešimt metų gyvenu ir dirbu Škotijoje, Glazgo mieste, kur dangų juosia vaivorykštės, o vėjų piemenys gano lietaus debesų aveles....
Tapatybė Tu – brėkštantis rytaskai pirmas spindulys nedrąsiai kyšteli liežuvįir krykštaudamas slepiasiuž vienadienės debesų architektūros Tu – pražydęs rododendraskurį nuskynė mano akysnorėdamos išvogtižiedlapius Tu – jazmino kvapaspalikęs pėdsakus ant mano kūnolyg norėdamas žymėti savo teritorijąant niekam nepriklausančio šventoriaus Tu – aitrus smilkalasdėl kurio praradau sąmonęlyg baltai aprengta mažametėprieš pirmąją komuniją Tu – sultinga vynuogėiš Dioniso vynuogynoturinti kraujo...