raudonkepuraitė esu aptrupėjusios sienosneplauti langų stiklaiir ryškiai raudonos užuolaidos aptrupėjusios sienos –kad tave geriau girdėčiau neplauti langų stiklai –kad tave ryškiau matyčiau raudonos užuolaidos –kad tave lengviau suėsčiau o tada draugeklausytumekaip lietus barbena į stogą תבש sekmadieniais miestas tuščiaskol stotelėj laukiu paskutinioatvažiuoja priešpaskutinis esu vienintelė keleivėsėdžiupo vaisius vedančiais medžiaissusigūžus, droviuosi kosėtines nežin...
Atvirukas. Ventės ragas spurda nustebęs ruduo tinkluoseVentės rago gaudyklėn įkliuvęskartu su zylėm ir putpelėmdar kelios vasaros dienoskol jį sužieduosdar sirpsta šermukšniaidar smėlis įkaitęs padus nudeginatik rytmečio ūkanostolumoj nekantraudamos stumdosilaukia žadėto ženkloanapus pašiaušto marių vandensužsimiršęs vėjas smėly piešia bangasmirusios koposgodžiai slepia palaidotus kaimusbudisenas kantrus švyturysžingsniuoja krantuskaičiuoja laivusvėjai ir paukščiaičia lankos dažniau n...
Medžioklė užkalbantis šermukšniųantpilas,upokšnio kalama strofair elniassunkia akimžvelgiantis į parakinę – sukinio vilkstėjdaužosi vėjas – naktisaštrina nervus medžioklio. * * * tą vasarąžaibui perskrodus baroko skliautus,paskubom sprukom,palikdamižiojėjantį miesto kraterį – skylėta dangaus kepurė,kranklio litanijos skardas,perkėlos pelenas, medžio žievė – paskum: kraujuojančios dantenosir plaštakų stabarai,mušantysklejonių būgnelį. Ars moriendi1 1. Kohe...
Kovo sekstetas Jau pavasariu kvepia žydros vasario dienosir sniegų patalai debesim į dangų pakylavis drąsiau nuskamba grįžtančio giedurio balsasir žmonių veiduos vis daugiau atsiranda saulėso čia pat jau žiūrėk kaip vasaris užpuola kovąvos kalvos kupra iš pusnyno tik iškiša galvątuoj čia sulekia sparnės, besparnės visokios pašliaužosir kapstinėt, vartaliot ir grėbliuot žemelę nupuola Tai makalionė, tai baliavonė, tai turgelionėdedas ant svieto, kruta ir spiegia kas tiktai galiką tiktai gali...
neadekvatus neadekvatūs aplinkai veiksmaiatspindi būklę įprastą ligoniuiatrodo persirgai net tuo kuo nesirgaiišprakaitavęs vandenį ir orą pro odos poras kalasi želmuokadais sodintas žemėj nederlingojtarsi sapnuotum sapną po kuriotiktai sapnuot gebėtum arba mirti-----------------------------------------gebenės žiedas skleidžias akyseir akyse gebenės žiedas vystayra liga ir nėr ligos tik pirštųsubadė adatom naktis pagalvėles migrena užutėkiai gatvelių įtekaį kaukolės ąsotįpro...
apie vilkę kartągyveno vilkėpagimdžiusi visą pasaulįtada tyliai susisukoduobėje ir numirėbe jokių ceremonijų bestebėtojo kuris akimduobę užkastų taipguli ji ten dabarvisa mieganti irvisuose pasauliuosenubudusi taipguli ji ten dabar kolklausinėju apiejos kūnus irkodėl nieks jųnebemoka pasivytio visos duobėsį kurias krentutuščios – – –vilke jei tavesurasčiau taigrįžčiau tavęs užkasti irnereikėtų tau mirtišitiek kartų pomano žvilgsniuduobėtu Miestai I. Mes mirštam miestuosekur...
* * *Gydytojau,Ar per operacijąSusapnuosiu mamą,Einančią vandensSiauru takeliuPro antaninę obelį? * * *Kaip išgyvent su liga,Jei ir be josLabai sunku buvo? * * *Kada pajutai,Kad dviese žiūrėtĮ tekantį vandenįJau nuobodu? * * *Kelias valandasTylėdamiStebėjom skruzdes.Kodėl staiga pasakei,Jog tai nepadoru? * * *Iš Vilniaus UtenonPristatė debesys siuntą:Tris nuostabasŽiūrint į NerįIr savaitgalioRamų atodūsį.Bet kodėl maniškis siuntinysNepriimtas buvo?...
b o b ų v a s a r a Vytautui, Nerijui, Monikai Balti Drambliai, naktinis Gringo,alaus bokalai, muzikėlė –sakyčiau, nieko įspūdingo,o kiek emocijų sukėlė ta muzikėlė, tie staliukai,it mylimieji susiglaudę –linksmi, iš katorgų ištrūkęmes nei kokie vargonai gaudėm, svingavom žvilgsniais susikibę,tuščiai kalbėjom apie meną,pilni jau blėstančios gyvybėsprisiminėm juokelį seną ir, baisiai sau už tai patikę,aplaistėme naujas idėjas,ir pildės daug kitų dalykų:tas lengvas Vilniaus g...
Pakeleivingieji Erdvėje – pražilęs senas sodas. –Obelys pavargę nuo naštos. Sukasi Pasaulis ant lentosVirš gelmės juodos, juodos, dervingos,Virš griuvėsių miesto. Virš skaldos... Nieks nepasilenks paguosti...Virš klampynės kabo miestas,Iššvarplėjusiais dantim. Tiktai senas, senas sodas. – 2014 01 25–2014 08 05 * Diena išdžiaustė baltiniusAnt medžių ir ant mano pečių.Prabėgdama paklausia, kąVeikiu, o mano vaikai ir daržas... Nugriaudėja sprogimaiKely ir širdy, prabėgdama...
įsivaizduok Rolandai balospo tokios sausrosakimirksniususigeria į žemę,paskui saveįsitempdamospastėrusius debesis įsivaizduok, Apsi,kaip sunkiai jieten, gilumoj,skinasi keliąpro akmenis ir tik labailabai tolipaklaikę nuo tamsos,įkaitę nuo pasipriešinimojie išsiveržia geizeriais ak, tie mūsųlietuviškidebesys pa(si)matymas Šv. Morkaus aikštėje milijonai balandžiųsutarę pakyla į orąapsisukę padangėjebrėžia ne ratą&n...