Stepas Eitminavičius. Klausimai

Elenos Tervidytės nuotrauka

 

* * *
Gydytojau,
Ar per operaciją
Susapnuosiu mamą,
Einančią vandens
Siauru takeliu
Pro antaninę obelį?

 

* * *
Kaip išgyvent su liga,
Jei ir be jos
Labai sunku buvo?

 

* * *
Kada pajutai,
Kad dviese žiūrėt
Į tekantį vandenį
Jau nuobodu?

 

* * *
Kelias valandas
Tylėdami
Stebėjom skruzdes.
Kodėl staiga pasakei,
Jog tai nepadoru?

 

* * *
Iš Vilniaus Utenon
Pristatė debesys siuntą:
Tris nuostabas
Žiūrint į Nerį
Ir savaitgalio
Ramų atodūsį.
Bet kodėl maniškis siuntinys
Nepriimtas buvo?

 

* * *
Nuo Ladakalnio
Matėme ežerus ir save.
Gal tada pajutai,
Jog mano ranka
Jau nebevirpa
Nuo tavojo žvilgsnio?

 

* * *
Kodėl tada
Niekas mums nepasakė,
Kad, vyšnioms pražydus,
Neleistina
Garsiai kalbėtis?

 

* * *
Keturiasdešimt metų
Prisimenu,
Kaip į Zarasus ėjom.
Rasa, gaisrenos,
Nustebę beržiokai
Ir du filologai.
Ar kelias
Vis dar prisimena mus?

 

* * *
Ar dar pamatysiu,
Kaip tėviškės pievoje
Gaisrenos pražys?

 

* * *
Kai virptels užuolaidos,
Kai prie sodybos maketo
Prabils staiga
Keistosios pušys,
Ar suprasi,
Jog tai mano balsas,
Nutilti prašantis?

 

* * *
Visai netikėtai,
Tekant saulei
Virš apsnūdusio vienkiemio,
Dingo žodžiai.
Žmonės solidūs
Triukšmaudami
Skambino 112.
Kodėl vienišas klevas
Sutrukdyti norėjo?

 

* * *
Vaikas guli ant krosnies,
Regi baltąjį sodą
Ir savas istorijas kuria.
Kas jį tada
Visam laikui pamatė?

 

* * *
Visą dieną tyla.
Visą dieną tyla.
Ar nemigo naktis
Prabils
Skaudžiais dialogais?

 

* * *
Išsiskirdamas
Tėviškę savo parodžiau.
Kad suprastum,
Ko netenki?
Kad žinotum,
Ką aš praradau.

 

* * *
Kodėl nepajutai,
Kad sapnuoju tave
Trečią kartą?

 

* * *
Mes sodinome kadagius.
Mama sėdėjo ir verkė.
Lyg mirtį nujausdama?

 

* * *
Jei žmogus matė
Liūdnokas avies akis,
Ar gali būt nelaimingas?

 

* * *
Prisiminiau:
Vaikystėje laidojom bitę,
Kur žydėjo raktažolės.
Prisiminiau,
Kaip gražiai mes tada
Tylėjom.
Kur dingo tylėjimo fragmentai?

 

* * *
Jau nieko nebereikia:
Nei dialogų,
Nei pažinimo kelionių,
Nei nuostabos plotų.
Kodėl palangės žvirblis
Atstoja viską?

 

* * *
Kam perduoti
Staigų vieversio pakilimą
Virš vasaros dirvono?

 

* * *
Žmogus atsidūsta:
„Na, yra patirties, yra...
Bet kurgi ją superka?"

 

* * *
Utenėlė,
Skubėdama į Vyžuoną,
Pabūna su mano liūdesiu.
Bet kodėl atsisveikindama
Jį visada džiaugsmu pakeičia?

 

* * *
Ar saulėlydis
Jau daugiau pašnibžda
Nei žmonės?

 

* * *
Kodėl palikai man
Tik kvapnų pyragą?
Juk prašiau
Duonos juodos.

 

* * *
Kaip atsiprašyti takažolės,
Kad visą gyvenimą
Ją mindžiau?

 

* * *
Sužinoti diagnozę.
Nustebti.
Marką Aurelijų skaityti.
Ir viskas?
Ir viskas.

Paminklas Kutaisyje ant Baltojo tilto. Vytauto Juršėno nuotrauka

Draugai