Andrius Martinkus. Myliu tave

Andrius Martinkus. Myliu tave
Remio Ščerbausko nuotrauka.

 

Myliu tave, esantį Nemuno ir Neries santakoje, tarp mūsų Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų, tarp aukštaičių ir žemaičių, dzūkų ir suvalkiečių, lietuvių tvirtovę, kurioje gimė, gyveno ir mirė mano svajonės ir viltys.

Myliu tave, išraizgytą upių, menantį senųjų girių aidą, apglėbusį kadaise tave supusius kalnus, dvarus ir fortus.

Myliu tave už tavo ąžuolynų ir pušynų karštą vasaros dieną dovanojamą vėsą.

Už Jiesios skardžių, Aleksoto ir Fredos šlaitų grožį.

Už žavias Veršvos pakrantes ir Marvelės krioklį, už Lampėdžių ežerą ir Kleboniškio mišką.

Už Vieškūnų piliakalnį Palemone ir už žuvėdras viršum žiemių vėjo genamų bangų tavo mariose.

Už skrendančių virš Nemuno gulbių sparnų skleidžiamą garsą.

Už sūkurius tavo upių vandenyse, kuriuos matydavau eidamas tavo tiltais.

Už pavasarį kvapniais žiedais pasipuošiančius kaštonus tavo gatvėse ir už vieversius tave supančiuose laukuose ir pievose.

Už šiltą birželio rytmetį tave prausiantį lietų, krintantį iš bėgančių virš tavęs debesų.

Už tavo saulėtekius ir saulėlydžius.

Už sutemoje viršum tavęs tekantį mėnulį ir įsižiebiančias žvaigždes.

Už Pažaislį ir jo vasaros muziką.

Už tavo bažnyčių varpų garsą.

Už Adomą Mickevičių ir Salomėją Nėrį, menančius Dainų ir Lakštingalų slėnius.

Už vaivorykštę virš Milikonių kalno.

Už rūko virš tavo upių tylą.

Už žaltį ant Jiesios miško tako – iki tavęs niekada anksčiau nebuvau gamtoje matęs žalčio.

Už visą pulką sniegenų – jų irgi iki tavęs nebuvau matęs – ant šerkšnu pasidabinusio šermukšnio Plento gat­vėje.

Ir už tuos nukritusius medžių – klevų, liepų, kaštonų, ąžuolų, uosių, beržų, gluosnių, akacijų – lapus, kuriuos spardydavau, sukdamas minties ratus, bastydamasis tavo gatvėmis ir tavo parkų takais.

Myliu tave, kurio pilį nuo Kryžiumi prisidengusių vokiečių gynė Vaidotas.

Myliu tave, regėjusį, kaip laisvės, lygybės, brolybės suvedžioti ir prieš karalių ir Bažnyčią sukilę prancūzai traukė kariauti su rusais.

Myliu tave, kuriame – Linkuvos dvare – savo žemišką kelią baigė tie į Europą sugrįžtantys prancūzų husarai, dragūnai ir ulonai, raitininkai ir pėstininkai.

Myliu tave, kuris suteikei vienas prieš kitą kardą kėlusiems lietuviams, rusams ir vokiečiams amžiną taiką ir ramybę po ąžuolais prie Nemuno šalia Ašmenos 1-osios ir Žaslių gatvių.

Ir kuris ten pat priėmei narsiuosius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.

 

Myliu tave, savo gatvėmis ir alėjomis nutiesusį tiltą tarp lietuvių, kurie garbino Perkūną, ir lietuvių, kurie garbino Kryžių.

Aitvaras ir Austėja, Audenis ir Aušrinė, Patrimpas ir Gabija, Pikulas ir Laima, Ragutis ir Milda, Žemyna ir Vaiva, Rambynas ir Šatrija, Ramovė ir Romuva, kaukai ir laumės, aukurai ir alkai, kriviai, vaidilos ir vaidilutės.

Mikalojus Daukša ir Martynas Mažvydas, Antanas Strazdas ir Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas ir Motiejus Valančius, Jurgis Pabrėža ir Adomas Jakštas, Maironis ir Vaižgantas, Juozapas Skvireckas ir Kazimieras Paltarokas, Justinas Staugaitis ir Mykolas Krupavičius, Jonas Totoraitis ir Vladas Mironas, Vincentas Borisevičius ir Mečislovas Reinys, Ričardas Mikutavičius ir Vincentas Sladkevičius.

Myliu tave, savo gatvėse pagerbusį Kryžiui tarnavusius Martyną Sederavičių, Silvestrą Gimžauską, Joną Katelę, Antaną Vytartą ir kitus knygnešius.

Ir „Aušros“ ir „Varpo“ darbininkus Joną Basanavičių ir Vincą Kudirką.

Ir Simoną Daukantą, Teodorą Narbutą, Lauryną Ivinskį, Povilą Višinskį, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Joną Jablonskį, Martyną Jankų, Kazimierą Būgą, Juozą Naujalį, Stasį Šimkų, Stasį Šalkauskį, Petrą Kalpoką, Juozą Ivanauską, Žemaitę, Vydūną.

Ir kitus, kurie nešė lietuviams šviesą.

 

Myliu tave, savo gatvėse ir prospektuose įamžinusį mūsų valdovus – Mindaugą, Vytenį, Gediminą, Algirdą, Kęstutį, Vytautą.

Myliu tave, įamžinusį lietuvių Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios viltį.

Myliu tave, pagerbusį kritusius už lietuvių laisvę.

Antaną Mackevičių, Emiliją Pliaterytę ir kitus sukilėlius.

Povilą Lukšį, Antaną Juozapavičių ir kitus savanorius.

Adolfą Ramanauską-Vanagą, Juozą Lukšą-Daumantą ir kitus partizanus.

Romą Kalantą ir Titą Masiulį.

Myliu tave, kuriame – Vytauto Didžiojo universitete – buvau studentu, ir kuriame – Vilniaus universitete, Muitinės gatvėje – mokiau studentus.

Myliu tave, kuriame sutikau tą, su kuria sumainėme žiedus, kad eitume laimės ir liūdesio keliu.

Ir kuriame – dirbdamas pašte – sutikau tą, kuri myli pakalnutes, ir be kurios, turbūt, nebūčiau nieko apie tave parašęs.

Ir kuriame gyvendamas sutikau Jūratę ir Gintarą iš Šiaurės Jeruzalės, be kurių galbūt nebūčiau išvis nieko parašęs.

 

Myliu tave, kuris myli paukščius – gerves, povus, gandrus, kurtinius, tetervinus, apuokus, pelėdas, vanagus, sakalus, jerubes, kurapkas, tilvikus, pempes, griežles, slankas, gegutes, genius, volunges, žalvarnius, dagilius, balandžius, kėkštus, kuosas, medšarkes, čiurlius, kregždes, kryžiasnapius, kikilius, varnėnus, zyles ir netgi žvirblius.

Ir briedžius, elnius, stirnas, šernus, vilkus, lapes, kiaunes, šermuonėlius ir netgi kiškius.

Ir dar elniaragius, jonvabalius, skruzdėles, svirplius, žiogus.

Ir dar egles, maumedžius, kėnius, kedrus, skrob­lus, vinkšnas, tuopas, guobas, skirpstus, juodalksnius ir baltalksnius, drebules, blindes, ievas, tujas, alyvas, lazdynus, kadagius, kukmedžius.

Ir dar raudonikius, voveraites, ūmėdes, ruduokes.

 

Myliu tave, kuris myli gėles, žiedus, vainikus, vaisius, medelynus, uogas ir uogynus, sodus ir sodybas.

Myliu tave, kuris myli prašmatnų rožių, orchidėjų, lelijų, tulpių, gvazdikų, astrų, jurginų, hiacintų, jazminų, bijūnų grožį.

Ir kuklų našlaičių, ramunių, rugiagėlių, pienių, žibučių, dobilų, liucernų, neužmirštuolių, purienų, čiobrelių, gubojų, žvangučių grožį.

Ir dar gebenes, barkūnus, karklus, varnalėšas, apynius, vijoklius, paparčius, šertves, rūtas, laurus, mėtas, mirtas, smilgas, švendrus, meldus, žilvičius, gudobeles, diemedžius, šalpusnius, ajerus, nendres.

Ir dar aguonas, saulėgrąžas, avietes, braškes, žemuoges, bruknes, spanguoles, mėlynes, gervuoges, vynuoges, serbentus, šaltalankius, obelis, kriaušes, slyvas, vyšnias, trešnes.

Ir dar daug kitų krūmų ir žolynų.

 

Myliu tave, kuris myli Nevėžį, Merkį, Miniją, Dubysą, Jūrą, Šešupę, Ventą, Mūšą, Šušvę, Lėvenį, Mituvą, Kražantę, Nemunėlį, Žeimeną, Dysną, Bartuvą, Dovinę, Pyvesą, Apasčią, Ūlą, Veiviržą ir dar daug kitų mūsų upių ir upelių.

Myliu tave, kuris myli mūsų ežerus – Alaušą, Žuvintą, Dusią, Sartus, Galvę, Lakajus, Narutį.

Ir mūsų Baltijos krantą – mano gimtąją Klaipėdą ir per ją tekančią Dangę, Palangą ir per ją tekančią Rąžę.

Ir dar Smiltynę, Girulius, Nidą, Juodkrantę.

Ir dar Jūratę ir Kąstytį, Neringą ir Naglį.

Ir dar upėtakius.

 

Myliu tave, mylintį gyvuosius.

 

Alantą ir Alsėdžius, Alovę ir Alšėnus, Baisogalą ir Butrimonis, Betygalą ir Bitėnus, Dotnuvą ir Darbėnus, Darsūniškį ir Daujėnus, Dusetas ir Dubingius, Endriejavą ir Eržvilką, Gėluvą ir Gelgaudiškį, Griškabūdį ir Giedraičius, Josvainius ir Judrėnus, Juodaičius ir Jūžintus, Kaltinėnus ir Kamajus, Kapčiamiestį ir Kriūkus, Klovainius ir Kražius, Krosną ir Kvėdarną, Laukuvą ir Luokę, Leipalingį ir Liudvinavą, Maišiagalą ir Mielagėnus, Merkinę ir Metelius, Nemajūnus ir Nemakščius, Pakuonį ir Plokščius, Perloją ir Pernaravą, Pilviškius ir Piliuoną, Platelius ir Priekulę, Raguvą ir Ramygalą, Rietavą ir Rudaminą, Salaką ir Semeliškes, Seredžių ir Simną, Sedą ir Skaudvilę, Stakius ir Stakliškes, Šėtą ir Šeštokus, Šiluvą ir Šunskus, Tauragnus ir Tytuvėnus, Tverus ir Tverečių, Upytę ir Virbalį, Veliuoną ir Varnius, Viduklę ir Vėžaičius, Vilkiją ir Veisiejus, Vaškus ir Veiverius, Zapyškį ir Žarėnus, Želvą ir Žemalę, Žagarę ir Žygaičius.

Ir dar daug kitų – vis dar gyvųjų.

 

Myliu tave, prisimenantį mirusiuosius.

 

Prūsus – skalvius, notangus, galindus, sembus, nadruvius, pagudėnus, pamedėnus.

Ir kitus kadaise gyvenusius baltus – kuršius, žiemgalius, jotvingius, sėlius, latgalius.

Ir kadaise lietuviškus Vakarus – Karaliaučių ir Tilžę, Įsrutį ir Gumbinę, Gavaičius ir Girdavą, Kaukėnus ir Darkiemį, Luknojus ir Pilupėnus, Tolminkiemį ir Stalupėnus, Eitkūnus ir Arnavą, Miežėnus ir Lazdynėlius, Rasytę ir Šarkuvą.

 

Ir Rytuose išnykusias ar nykstančias gudų apsuptas lietuvių salas – Astravą ir Breslaują, Drują ir Lazūnus, Rodūnią ir Gervėčius, Pelesą ir Nočią, Apsą ir Krėvą.

Ir tavo mariose palaidotus Aštragą, Tursoną, Apnarus, Dabintą, Garmiškę, Laumėnus, Rudmeną, Gastilonis, Mozūrus, Kračkiemį, Šilėnus.

 

Gimiau ne tavyje.

 

Ar numirsiu tavyje – nežinau.

 

Žinau, kad myliu tave.

 

Ačiū tau.

Draugai