Ernest DOWSON, Wystan Hugh AUDEN, Miguel de UNAMUNO ir Fernando PESSOA

Ernest Dowson

Jie greit prabėga

             Vitae summa brevis spem nos vetat incohare longam1

Jie greit prabėga – džiaugsmas, meilė, laimė,
Kančia ir liūdesys;
Man regis, juos paliekame savaime,
Praėję pro duris.

Jos greit prabėga – vyno, rožių dienos;
Iš sapno ūkanų
Išnyra mūs takai ir vėl po vieną
Pranyksta tarp sapnų.

1 Puoselėt tolimą viltį gyvenimas draudžia mums trumpasis (Horacijus, „Odės", I, 4, 15; lot.).

 

Wystan Hugh Auden

Romos žlugimas

Cyrilui Connolly'ui2

Bangos trankosi į molą;
Čaižo vilkstinę lietus,
Merkiantis tuščius laukus;
Atskalūnų pilnos olos.

Togos ilgos kaip ir šnekos;
Gaudo iždo pareigūnai
Pažeidėjus, o šie tūno
Miestų nuotekų latakuos.

Po šventyklos apeigų
Prostitutės eina miego;
Literatai gi pamėgo
Pramanyti sau draugų.

Šlovina senus laikus
Cerebralinis Katonas;
Bet maištauja „jūrų ruoniai":
Maistas, atlygis – klaikus.

Lova Cezario – pūkinė;
Rašo klerkas anonimas:
ŠITAS DARBAS – PRAKEIKIMAS,
Rausvą blanką sugadinęs.

Paukščiams gailesčio neduota,
Ir joks turtas jiems nerūpi.
Ant kiaušinių jie sutūpę,
Stebi miestą infekuotą.

O pasaulio pakrašty,
Virš auksinių samanų
Skrieja elniai daug dienų –
Eiklūs, tylūs ir greiti.

2 Cyrilis Connolly's (1903–1974) – anglų kritikas, žurnalistas, eseistas.

 

Miguel de Unamuno

Tremiu save į atminties gelmes

Tremiu save į atminties gelmes,
Gyvensiu vien prisiminimuos.
Plynuos istorijos smėlynuos,
Jeigu reikės, ieškokite manęs.

Gyvenimas yra ilga liga,
Mirštu gyvendamas ligotas;
Ir bėgu aš į plynus plotus,
Gal ten manęs nesieks mirties ranka.

Ir jus kviečiu, o broliai brangūs,
Gyventi pas mane į tyrus,
Ir kai manysit, kad aš miręs,
Aš suspurdėsiu jums tarp rankų.

O knygoj-sieloj pasiliks gyvi
Jums mano žodžiai, mano turtas;
Ir skaitant jei tave supurtys,
Žmogau, tai suvirpėsiu aš tavy.

 

Fernando Pessoa

Autopsichografija

Poetas tik vaizduoja,
Bet jo vaidyba tiek gera,
Kad skausmą imituoja,
Kuris tikrai jame yra.

O tas, kas skaito jo žodžius,
Iš to, ką jis prikūrė,
Patirs ne tuos jausmus skaudžius,
O tuos, kurių neturi.

Ir rieda bėgiais uždarais,
Nuskaidrinęs mintis,
Su žodžių netikrais kerais
Žaislinis traukinys – širdis.

 

Greit prisiartino mirtis

Greit prisiartino mirtis,
Gyvenimo neliko.
Akimirka – tik atspindys
Nuo prarasto dalyko.

O meilė buvo prasidėjus,
Nepasiektas dar idealas.
Į tikslą kas skubėjo,
Nežino jau, kur siekio galas.

Ir visa, kas neišsipildę,
Kas Dievo tiesai neprilygo,
Bemat mirtis išdildė
Iš atviros likimo knygos.

Iš anglų, ispanų ir portugalų kalbų vertė Lanis Breilis