Herbertas Kemoklidzė. Premija

Premija buvo viena. Svarstė, kam ją skirti.
Skirti ereliui – jis ir taip erelis. Skirti gaidžiui – pragers. Skirti kurmiui – negalima: jis trumparegis. Skirti žirafai – irgi negalima: ji paviršutiniška.
Povui – pernelyg margas. Vilkui – pernelyg pilkas.
Paskyrė asilui už ryžtą. Paskui prisiminė, kad ir jis pilkas, bet buvo vėlu. „Lakštingala irgi pilka“, – kažkas tarė ir nusiramino.

 

Vertė Arvydas Valionis