Jonas ŽEMKALNIS. Įvairūs apytrumpiai

 

Mūsų karvutės

Norėčiau gerti ne karvės pieną ir ne Žemaitijos pieną, o Žalės arba Margės.
Juodmargė – jau ne tas.
Gerdamas išvis nežinia ką, įžeidi Žalę ir Margę.
Žmogus už tai bus nubaustas.

 

Vėjo pasaka

Braidžiau po Baltiją spalio vidury. Paskutinis metų džiaugsmas.
Pūtė ir atpūtė prisiminimą.
Kadaise, kai mano vaikas dar buvo mažas, vaikščiojom dviese pajūriu ir prie kopų radom didelį, juodą, lengvą, oro pilną kamuolį. Su užrašu TAIWAN. Vėjas jį buvo atpūtęs nuo kokio laivo, gal ir pripūtęs iš tos pačios Baltijos.
O grožis, o žinia iš tolimos šalies!
Parsinešėm ir džiaugėmės trumpiau nei dieną.
Vytukas nubėgo pas draugus pasigirti, parodyti.
O ten buvo vienas pavyduolis.
Išsitraukė peiliuką ir bakstelėjo.
Ir viskas.
Kažkoks mažas VVP, pavydėjęs Ukrainai.

 

Dvižodis

Būna Žemkalnis, yra ir Užkalnis.
Iš jo raštų man įstrigo dvižodis šedevras.
Įsiminė amžiams, mirsiu nepamiršiu.
Duskit, pavidolei.

 

Terorizmas ir globalizmas

Visi sutinka, kad sprendžiant Rusijos tarptautinio terorizmo problemą Rusijos dalyvavimas – būtinas.
Sutarta, kad pokalbiai bus tęsiami.

 

Kai kuriuos išbrauks iš rusų

Ar girdėjai, mielas kaimyne mūsų bendroje gatvėje, kad jei nebūsi putinistas, tave išbrauks iš rusų tautos?
Suvažiavo ir taip nustatė.
Jei nedalyvausi prichodo veikloje ir neklausysi batiuškos –­ taip pat jau ne rusas?
Taip nustatė.
Gerieji žmonės, nedarykit nesąmonių.
Volodia, imk ir parašyk Volodiai.

 

Prerijų šauksmas lapkritį

Už kiemelio, už retos tvoros, kur jau prasideda prerija, susidarė vaizdas. (Taip dabar sakoma.)
Šešios kurapkos, drūtos kaip vištos, atsiganiusios žiemai, kažką lesiojo, šukavosi plunksnas. Tėvas pasistiebęs dabojo.
Kinas be pinigų – būdavo sakoma. Kaune.

 

Politkoras

Kalendoriuose būna rašoma: tokia ir tokia diena. Saulė teka tokią ir tokią valandą.
Politinis korektiškumas reikalautų net kalendoriuje pridėti atsveriančią pastabą: Sergejus Lavrovas tai neigia. Jo teigimu, saulė neteka ir ne tą valandą.
Ypač – Donecke, kur sudužo kažkoks fašistų lėktuvas.

 

Bet pamaniau

Sugalvojau rašyti knygą.
„Verkia duona".
Apie civilizacijos krizę.
Bet pamaniau: o gal pakaks pavadinimo?

 

Džihadistai ir vakarėliai

Dėl tų žurnalistų, kuriems „Islamo valstybės" fanatikai džihadistai nupjovė galvas, apdairiau ir politkorektiškiau būtų sakyti: „jie neteko galvų". Juk pasitaiko žmonėms.
Čia lygiai tas pats, kai šen ten vis tebepasvarstoma apie „sudužusį" Malaizijos lėktuvą. Matote, skrido ir sudužo. Pasitaiko tokių nelaimių. Putihadistai mato jas taip.
Vakarėliai mandagiai kartoja.
Nukrito, faktas.
Negi atskrisi su jėga tyrinėti nelyginant užkeiktas ir skraidantis olandas.

 

Kaip kas

Kai kurie pyksta. Ir dabar perskaitę supyko.
Kaip kas mato, taip suprato.

 

UKRAINOS PAMOKOS

Dėl karo Ukrainoje kaltos mėnulio fazės.
Mėnulis užpuolė Ukrainą.
Klydo tie, kurie kalbėjo apie marsiečius.

 

* * *
RuTV dūdų orkestrai rėžia užtikrintai. Vis iš tos aromatingos dėžės, kur užrašyta KŠ (kokia šarada?)
Ukrainiečiai nebeklauso, ir tai teisingas požiūris. Nevalgyti KŠ. Regis, ten Kremliaus š.
O mes dar klausom. Sovokai. Svarstom, ar uždrausti nuodus. Gal gintis negražu?

 

* * *
Jeigu tema – Ukraina, tai kalbam apie Rusiją. Toks yra valdovo pasiekimas viešųjų ryšių erdvėse ir po kaulinėmis kaukolėmis.
Ne „padėtis Ukrainoje", o Rusijoje, na, tiesiog Rusija. Ir tai tiesiog teisinga. Įsižiūrėkim.
Rusijos priešas Nr. 1 – ne Estija, bet Kremlius. Publika, vadinamieji žiūrovai, netrukus jau pradės suprasti ir tai.
Teks aniems Eurazijoje uždaryti, kas dar liko.

 

* * *
Putinas nėra lyderis, nes jo lyderystė – tai aklojo įsakymas ir mušeikos prievarta.
Pavyzdžiui, Ukrainai. Smurto lyderystė, kremlinė saviapgaulė ir katastrofa. Ne tik Ukrainos, pirmiausiai Rusijos nelaimė.
Tikra lyderystė ne įsakinėja (pavyzdžiui, bučiuoti batus), o veda.
Ukraina, jeigu apsigins nuo smurto, gali tapti lydere. Šiaip tai graži gyvatė.

 

* * *
Geriausia būtų tvoti visiems tiems pliuškiams europiečiams.
Įžūlūs bernai, viliojantys mano baudžiauninkę!
O jei bus kaip priklauso. Zemfira neištikima!.. Mušiu, mušiu, kol užmušiu ir kol supras, kaip ją myliu.
Tokia didžios šalies nacionalinė tradicija.

 

* * *
Melo imperija – kas tai?
Kai individas totaliai meluoja dangui, žemei ir sau pačiam – ar jis bėra individas?
Kai šalis virsta Melo imperija, ar ji bėra šalis?
Gal tik juodoji skylė, antimaterija, susiurbianti visą beribę apylinkę.

 

* * *
Nutarė pripažinti, ko nėra.
Putrinkimus valstybėse, kurių nėra.
Skelbėsi gavę 99 % balsų, nors dar nė vienas nebuvo įmestas net į vienąsį puodą.
Paskelbs, ką norės, dėl to neverta nei svarstyti, nei ginčytis. Tik nevadinkit putrinkimų rinkimais.
Kas kita būtų, jeigu Ukraina svarstytų, ar ji pripažįsta iš tikrųjų nerinktą Rusijos valdžią, Starorosijos Kremliamoniją vienodai kaip Lugandoniją? Sinchroniškai!
Tokie debatai naujojoje Ukrainos Radoje taptų įvykiu.

 

* * *
Rusija daro tai, ką daro. Pirmiau sugriauna, paskui siunčia humanitarinę pagalbą.
Tralivaliai duoda garo.
Europa nedaro, ko nedaro.
Ką vis dėlto daro?
Pliurpia apie tai, kas buvo pasakyta ir darsyk sakoma, kas pasirašyta, spirom pabarstyta.
Nežiūri, kas anų padaryta. Pirmiau Gruzijoj, dabar Ukrainoj. Pasižiūri kreivom nenorom ir vėl pliurpia apie tai, kas vakar jau pliurpta.

 

* * *
Dėdė Valteris užtarė Ukrainą – pasakė, kad Rusija kiaulina ne savo teritorijoj. Būtent Ukrainos ir vis dar suverenios.
Pasakė tai nūnai dar vieną vienuoliktą kartą. Posakis –­ dešimties žodžių.
Verčiau būtų atsiuntęs dešimt valterių.

* * *
Raktelis į Melo imperiją visai paprastas.
Fašistai visus kitus vadina fašistais.
O visi kiti juos – paršistais.
Kol ištars teisingai, šrūdas taip ir nesibaigs.

Iš parodos „Ekorūsys“. manipuliacija.lt nuotrauka