*
KĄ PERGYVENOME KARTU
neužrašyta
prisiminimai vysta
kaip užleistas sodas
visi šie klausimai
liko be atsakymų
ir tos tamsios dienos
ir visos tos dar spindinčios saulėje
neužrašytos kalbos nuotrupos

nubėga upelis nieko nenuliūdindamas
jausmų žavesio ir liūdesio vienatvė

tai kas viduj – nežinoma
ir prieštarauja pasisakymams
skaidria kalba

 

*
TAVY YRA VISKAS
kuo pripildė tave laikas
kas vis dėlto lieka neištarta
kartais iškyla
nepaperkamos atminties vizija

kas esi kas balsą man grąžino
sugrįžo ilgus metus miegojusi kalba
naivi ją įsileidžiu
ar sugebės prisitaikyti
prie paprastumo ir painumo
ar bus ištikima
gundo sykiu ramybė ir dvejonė

 

*
NEBĖRA kad senatvė
būtų pagarbos ir šlovės amžius
dabar ji tik pateisinimas
esi ties nakties riba
netikėtoj tuštumoj
sapnavai kad nieko nebuvo
pamiršai formas ir spalvas
reikėjo stovėti
toj negyvenamoj tuštumoj
vietoje be vietos
laike be laiko
ar ji tau tinka

 

*
ATĖJO METAS kančiai
atėjo metas meilei
Kokie gražūs šios muzikos
disonansai
Gyvename prisiminimais
ir užsimiršimais
Po vasaros ruduo po rudens žiema
Gamta mus moko to kas neišvengiama
Siekite giliau ir toliau
Niekas mūsų kalčių nepamena
ir niekada to ligi galo nepatikrinsi

 

*
GRĮŽTAME MIRTI į šiaurę
neslopink melancholijos
kai jai ateina metas
Kad ir kas buvo vis dar yra
Tu miegi ir viskas jau tau
sapnuotas sapnas
nemarus sapnavimas
Miegok ramiai
gal visa tai tau tik pasivaideno
lietaus šniokštimas kino ekrane
naktis išsilieja lyg tamsus vanduo
kaip pereiti prie kasdienybės ženklų
po galutinių dalykų

 

*
NIEKUO NEPASITIKĖTI
Nieko jau neturėti
nes jau nebuvo kas apdovanos
ir kas baus už atsisakymą

Ant to kas buvo
augo gyvenimas
nors su gyva nuolat žaizda

Eina per pasaulį rėždamas kirčius
kurie pataiko į jį patį
Po ilgų metų atranda kas prarasta
staiga taip gyvena kaip jau negali
nes nebeperpranta savęs
o šviesa kuri prieš jį atsiveria
yra tokia sodri kad viską užlieja
Ir lieka tik vaizdas kaip jis eina prie vandens
ir nori paskandinti savo meilę ir atmintį

 

*
TU PASVERTA svarstyklėmis
ir pasirodo esi per lengva
Jeigu tai tiesa
kad tikrų tikriausiai mus veda
nematomos rankos
tai išmokime pasitikėti
nors viskas yra prieš mus
Taip sakau
o gal pamiršau tikruosius žodžius
gal pamiršau apreikštuosius žodžius
Žodis pavargs – sako Koheletas –
nes didelėje išmintyje daug kančios
ir štai viskas tuštybė ir vėjo gaudymas

 

*
JI MĖGINO KAŽKĄ IŠGIRSTI
per džeržgiančią grąžto dejonę
plokštelė sukosi
bet koncerto smuikui balsas
nyko tame triukšme

Smuikų daina išplaukdavo retkarčiais tarsi ant bangos
ir tildavo kaip tolstančios sirenos balsas
dar vienas mėginimas susidraugauti su Brahmsu
O galgi prigis ir apsipras?

Buvo užsispyręs ir neįveikiamas
grąžtas vėl užgrojo

 

*
JIS VISKĄ PRARADO
visko neteko
neteko vietos savo vietos
Ir visa tai įvyko po mirtino mėginimo
kai mus taip aukštai apdovanojo
ir pagerbė dar kartą

Ar ne dėl to atsirado religijos
kad susitaikytume su žmogaus mirtingumu
ir kad būtų įskiepyta kito pasaulio vizija
kurio suprasti negali
Todėl mums duotas žodis
kuriuo mėginame pasiekti mirusiuosius
maldaudami kad jų meilė
vėl mus aplankytų

 

*
MIẼSTE
mano jauna meile pažymėtas
ištikimas iki mirties
ne mano
amžiams
suluošintas

Grįžtu pas tave
per tą patį sapną
kuris baigiasi kai pasiklystu
tose pačiose pažįstamose gatvėse

Paliktas mieste
vis dar tyliai kviečiantis
žinau kad yra kitų vietų
susijusių su mano gyvenimu ištikimų
bet ši istorija priklauso jau kažkam kitam
kurio nepasieksiu

Tegul manęs netrikdo prabėgantis laikas
ir trapi atmintis

 

*
TURĖJO BŪTI GERAI
ir buvo gerai tam kas sukurta
tam viskam kas buvo paklusnu

Ir buvo gerai
kol tik badas buvo blogis
valdantis gamtą

Buvo gerai viskam
kas nebuvo protestas

 

*
SUŽAVĖTAS ŽMOGUS
taip vis dar būna
šis vaizdas užfiksuotas amžiams
pakanka ištarti užkeikimą
ir atsiras būtinai tas pats
tamsiai spindintis ežero deimantas
po apsuptu kalnais dangumi

 

*
TAI KAS VYKSTA jau vyko anksčiau
mintyse ir tamsiuose nakties ženkluose
Mūsų praeitis tai apysaka kurios nieks neskaitys
Bet ji atiduota mūsų sąmonės teismui
kuri visuomet sako: kaltas
ir yra šimtąkart teisingesnis teisėjas
Bet mėginame pagauti laimingas akimirkas
Taigi mums turi būti atlyginta
už nusikaltimus kuriuos mums padaro laikas

 

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas.

Versta iš: Julia Hartwig. „Zapisane". – Kraków: Wydawnictwo a5, 2013.