Karolis Bareckas. Kasdienybės aksonometrija

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

/ / /

per dieną tavo vardą ištariu keturis kartus. į rytus. vakarus. pietus. šiaurę. man patinka simetrija. viską matuoju liniuote. dienos lupasi nuo šaldytuvo. jas galima išmatuoti. ausyse skamba būgnai ir gitaros. muzikoje daug matematikos. savo aistrą serviruoju rytais visada supakuotą po tiek pat. savo aistrą serviruoju vakarais visada supakuotą po tiek pat. nė gramo mažiau. nė gramo daugiau. tu esi tiesė. tu niekada nepasibaigi. koordinačių plokštumoje tau mažai vietos. leki per visatą. gracingai perskrodi kiek­vieną meteorą ar planetą. astronomai turi didžiulius teleskopus. jie stebi. jie duoda vardus. tu – neišaiškintų visatos paslapčių sąraše. mano iliuminatorius kvadratinis. a x b lygu mano suvokimo ribos. neturiu durų. neturiu išėjimo. neturiu įėjimo. svyla mano skardos. prieš miegą kažkas murkia. katinai iš praėjusių gyvenimų. arba „Apollo 11“ variklis. per tylu. per tylu. kad užmigčiau, man reikia tankų gaudimo. tankai juda tiesiomis linijomis. tada sustoja. tu viską apie juos žinai. aš beveik robotas. mano mikroschemos dar kvepia gamykla. per dieną tavo vardą ištariu keturis kartus. į rytus. vakarus. pietus. šiaurę.

/ / /

šalia krano styro žibintas. naktį jis šviečia į veidą. tiesiog. kai niekas neprašo. kai norisi išvyti nemigos demonus beržine šluota. nemigos demonai jautrūs. jų kaulai dulkėti. akys liūdnos. jie vaikšto po tris. vienam neužtenka drąsos. du negali susitarti. trys kaip trikampio kraštinės. lygiašonis. lygiakraštis. statusis. kaip dievas tėvas, sūnus ir šventoji dvasia. kaip trys muškietininkai. kaip trys banginiai, ant kurių laikosi pasaulis. bet šiame kambaryje nėra vietos metafizikai. viskas aplink tik fizika. rytinė avižų košė. vakariniai blynai. dvi lėkštės, viena keptuvė, viena mentelė, dvi šakutės, dvi stiklinės. už lango šnabžda miestas. niekas jo negirdi. kiekvieno viduje daug vilkų. jų staugimas užgožia miestą. tada miestas pyksta. augina kranus ir gatvės žibintus. tada kažkas pyksta ant miesto. dažniausiai visi pyksta tyliai. raizgosi žodžių stirtos kebeknėm apie stuburo slankstelius. raizgo suraizgo mazgais, užspaudžia miego arteriją. įkvėpimai. iškvėpimai. daug išmokta. daug pamiršta. per šimtmečius būnant žmogumi. kitkuo būti neiš­ėjo. bet gerai ir taip. šiąnakt trys neateina. šiąnakt du užmiega.

/ / /

žvejai sėdi sumerkę meškeres į Nerį. pirštuose rūksta cigaretės. žuvys kartais negailestingos. jos apgauna kabliuką. joms nė motais, kad nebus nieko ant vakarienės stalo. tik smilks dūmai, iškvėpti suvargusių plaučių. virtuvės sienos aptrupėję. viryklė nevalyta. šaldytuvas veikia per garsiai. už lango 2019-ieji. viduje – 1985-ieji. tada daug kas buvo kitaip. tada žuvys kibdavo ant kabliukų. lėkštėje būdavo maisto. virtuvės sienos dar nebuvo aptrupėjusios. viryklė buvo nuvalyta. šaldytuvas veikė tyliai. saulė liečia žvejų veidus. jie tylūs ir rūstūs.

 

Autioriaus nuotrauka
Autioriaus nuotrauka

/ / /

spintoje gyvena vyras ir moteris. jo batai ilgaauliai ir dar kvepia tepalu. moteris apsigaubusi skara. ji slepia žilus plaukus, kuriuose įausti dešimtmečiai istorijos. kartais istorija neturi nei pradžios, nei pabaigos. o kartais telpa į konservuotų sardinių dėžutę. svarbu viską išmesti į atliekų perdirbimui skirtą konteinerį. vyrui tai nė motais. jo ūsai kvepia uogiene. švarko kišenėje didžiulė skylė. pro ją byra riešutai. dusliai aidi grindys.

/ / /

tryliktame aukšte skersvėjis drasko žilą teisėjo barzdą. jo knygoje surašytos bausmės už kiekvieną nusižengimą. senaties terminas čia neegzistuoja. prie durų nervingai trypčioja batai. Temidė šiandien raudona palaidine. baltas kaklas primena gervę. plunksnos šiek tiek pasišiaušusios. aplink akis driekias nedidelės raukšlės. tikriausiai dėl to, kad ji perdaug juokiasi. teisėjas kietai sučiaupęs lūpas. jam nesvetima abejonė. teisiamieji sukaustyti masyviomis grandinėmis. ilgai aidi jų muzika nuo sienų. Temidė sušnabžda kažką teisėjui į ausį. nuo vėjo plazda užuolaidos.

/ / /

pirštai bėgioja stogais. keliauja be tikslo ir strategijos. padrikai. sustodami ir vėl be garso pasileisdami per miestą. jų nekamuoja aukščio baimė. nes baimė gyvena dviejų kambarių bute. ten įrengtas miegamasis ir svetainė. patalai sujaukti. net dieną ant sienų krenta šešėliai. tada trenkiasi į grindis ir dūžta. kažkas sušluoja juos po lova, kad naktį basomis nesusipjaustytų padų. kartais čia užklysta nepažįstami vyrai. tolumoje ūkia troleibusai. iš paskos vejasi durų girgždesys.

/ / /

du arbatos puodukai emigruoja iš virtuvės į miegamąjį. koridoriuje tyko batai ir dviratis. lengva į kažką atsitrenkti ir išsilieti per kraštus. niekas nenori išsilieti, pilnam geriau. įkaitusiam. šiek tiek gundančiam. trokštamam. kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius, sykį rašė vienas ūsuotas dėdė. puodukai sėkmingai nusileidžia ant stalo. šalimais – daugiabučių rajonas. be langų, vienspalvis, negyvenamas. gal kažkada gyvens. penki pirštai sujungti delno. kiti penki pirštai irgi sujungti delno. jie sinchroniškai kilnoja puodukus. išsiurbia juos iki dugno. lūpos įkaista. liežuvis įkaista. gomurys įkaista. ant stogų krenta vakaro šešėliai.

/ / /

16 valandų ir 7 minutės. lygiai tiek nubyrėjo nuo balandžio 17-osios. kuo toliau, tuo ji nuogesnė. štai jau šviečia baltos kojos, kurias taip norisi paliesti. mano genties žmonės grįžo iš Šiaurės. tada pradėjo ant elnio rago karolių skaityti pirmadienius ir sekmadienius. Šiaurėje visos dienos vadinosi taip pat. tačiau sapnai ten saulėti. šiose platumose jie turėjo laužą. liepsnos šokinėdavo akių vyzdžiuose ir lygindavo raukšles. kartais nusvildavo blakstienos.

/ / /

175 cm ūgio ir 85 kg vyras į kuprinę įsideda kompiuterį ir išeina pro duris. po kurio laiko grįžta ir nužvelgia, ar nieko nepaliko ant darbo stalo. matyt, kompulsinis sutrikimas. vyrui tinka šios sienos. jos nublukusios kaip ir jo plaukai. lentynose tūkstančiai knygų. iš puslapių sklinda kuždesys, bet niekada nevirsta gaudesiu. šiandien norisi kažko laukinio. prašieptų nasrų ir kraujo. ore skraidančių plaukų ir į sprandą smingančių dantų. už sienos kažkas mojuoja kūju. tik, deja, nepataiko į ritmą. ūžia mašinos. pastatai pasakoja istorijas. pranyksta žingsnių aidas. vėjas kedena plaukus ir rodo, į kurią pusę eiti. vyras grįžta atgal – pamiršo užrakinti duris.