PDR svečių kūryba

Gabriel Rosenstock (Airija)

Gulbė

Lig ketverių metų
Lučianas Blaga buvo
tylus
it gulbė

tai buvo laikas
kai jis išgirdo
apie filosofiją
poeziją

žvalgykimės
po  pasaulį
ieškokim žmonių
esančiųjų
gulbystėj
juos pažinsime
iš tylos

Vertė Sonata Paliulytė


Narlan Matos Teixeira (Brazilija)

 

Ramuma

mėnulis tai balta lelija
išaugusi iš balzgano
rūko dangaus gelmėse
toli nuo žmonių

šią naktį dangus yra ežeras
jį puošia baltos žvaigždės
žvelgiu į kerinčią žydrynę
sklidiną ramumos ir nendrių

Vertė Arvydas Makštutis

 


Nina Murray (JAV)

 

Lapkričio 1

vaidinimas – funikulierius
pirmiausia jo skiemenys, suverti ant tavo atodūsio
kaip žibintai, kalėdų lemputės
šventiška
tada bilietėlininko skrybėlė
rusva ir atsmaukta ant plikos galvos
jis nepraleidžia progos padeklamuoti
jevtušenkos, mickevičiaus
kažkas apie šunis
rimuota

sėdynių eilė, viena
virš kitos, telpa tik vienas
galiausiai
kilimas
bėgiai užtrauktukas ant kalvos odos
skiriasi medžiai samanos lapai
kelionė – lėtas išsirengimas

Vertė Edgaras Platelis

 


Justyna Bargielska (Lenkija)

 

Draugeli, draugeli, palik paraštėlę

Vyras siūlo man parašyti eilėraštį apie Dievą
tokiu pavadinimu. Pats ir rašyk, vyre.
Aš pasidėjau čia juoda juosta apklijuotą kelrodį.
Mano herojus negyvas, o herojė žiauriai įsiskolinusi
gailisi, kad ta arfa nebuvo prijungta prie srovės.
O aš, juos sukūrusi, esu ta pati mergina,
kuri uždengė vorą stikline
ir pardavė butą prekeiviui,
dabar grįžta prie žuvies, prie juodumos,
dabar grįžta ten, kur niekad nebuvusi.
Draugeli, draugeli, palik paraštėlę.

Vertė Vytautas Dekšnys

 


Uladzimier Arlou (Baltarusija)

 

It‘s all the same

vakare pustuščiame metro
tingiai alsuojant rugpjūčiui
ir mirgant kontraceptikų reklamai
virsti klajojančio
teatro ant bėgių žiūrovu

jame vaidina
dvi įsimylėjėlių porelės
vieni visai jauni kiti suaugę
ant pirštų sužadėtuvių žiedai
veikiausiai padovanoti
ne vieno kitam
buvęs poetas o dabar
prasigėręs senas pamišėlis
su buteliu kišenėje
jauna mama su kūdikiu
vaikinas su grotuvu

jauni įsimylėjėliai
įsisiurbę vienas kitam į lūpas
vyresniųjų pirštai susiviję
buvęs poetas išsitraukia ne butelį
o ištaukuotą knygą
kūdikis ieško krūties
vaikinas įsijungia grotuvą

intriga priklauso
nuo tavo vaizduotės
grotuvo savininkas
atpažįsta kad vienas iš meilužių
tikras jo tėvas
buvęs poetas atpažįsta
kad atpažintojo tėvo bendrakeleivė
jo pirmoji meilė
tu atpažįsti Bon Jovi dainą
it‘s all the same...
jaunoji įsimylėjėlė
atpažįsta kad grotuvo savininkas
tas pats kuris pavasarį
atėmė iš jos nekaltybę
only the names have changed...
kūdikis kol kas atpažįsta
tik mamos krūtis
kurios atrodo nepažįsta
nė vieno čia esančio
taip pat ir tavęs

it’s all the same
only the names changed
dainuoja Bon Jovi
žodžiai galiausiai atplaukia
iki tavo sąmonės
viskas kaip buvę
tik vardai pasikeitė
gera daina pamanai
ir apsidžiaugi įsivaizduodamas kaip

po septyniasdešimt penkerių metų
šiuo metro vėl
važiuos vakaras
drauge su rugpjūčiu
ir šios dienos kūdikis
(vienintelis kurio vardas bus nepasikeitęs)
išėjęs į sceną vaidins
buvusį poetą
(jei egzistuoja buvę poetai)
su buteliu ir
ištaukuota knyga
(jei tada dar bus knygų
kurias bus įmanoma ištaukuoti)
o koks nors jaunuolis įsijungs
kokį nors tų laikų grotuvą
stebuklingai išlaikiusį melodiją
dabar nuodijančią tave
nepalaužiamu optimizmu

ir tu jau patiki kad
kol tavo vietą užims
kas nors kitu vardu
dar spėsi parašyti
genialų romaną
aplankyti Naująją Zelandiją
ir dar
išgėręs su Milanu Kundera
iki soties pasišnekėti su juo
apie tą nepakeliamą
būties lengvybę

Vertė Vytautas Dekšnys

 


Anton Helgi Jónsson (Islandija)

 

Vaje, nejaugi čia tu?

Vaje, nejaugi čia tu?
Viešpatėliau brangiausias!
Po šitiekos metų.

Kad sutikčiau tave čionai.
Kad mudu čia susitiktumėm.
Negi tai tikrai tu?
Velniai rautų!
O tu gi visai nepasikeitei.

Tu su šitais žmonėm?

Ar meni, kaip mes būrėm
iš klaidų
iš pergalių
ir gyvenimo.

Ir štai tu vėl čia.
Seni.
Velniai rautų.
Smagu, kad nors ką čia pažįstu.

Vertė Jurgita Marija Abraitytė