Petras Rakštikas. Juodoji Angelė

Žiemos kalėjime išsėdėjusi bausmei skirtą laiką Juodoji Angelė išėjo į laisvę ir nusilpusiais sparnais glėbesčiuodama lempos gaubtą apskriejo pirmąjį ratą. Jos grakšti figūra sudomino rudas šuns akis ir šis pastatė šiek tiek laikos kraujo turinčią kairiąją ausį. Ausis nieko neišgirdo, nes Juodoji Angelė (toliau J. A.) buvo dar neatgavusi balso po tylėjimo įžadų. Abiem šuns akims J. A. prisistatė kaip nenaudingas, mažai kalorijų turintis NSO. Po antrojo laisvės skrydžio rato ji nutūpė ant stilizuoto gėlės žiedo ir rūpestingai kibo praustis užuo­laidų dulkėmis. Už stiklo debesyje vėjas entuziastingai šokdino Juodąją Varną, vėdindamas šiukšlyne prasmirdusias jos plunksnas. „Laiminga sesė", –­ pagalvojo J. A. ir pasinėrė į apmąstymų upeliuką. Nauji pavasario vaizdai tekėjo greitai, o senieji, rudeniniai, gulė į dugną ir spalvotais lapais puošė jo vagą. Šuo negrabiai stryktelėjo į upelį, užsimetė baltų putų užuolaidos skarelę ir liūdnomis akimis nusekė keptomis bulvėmis iškvėpintu kambario oru gracingai nardančią J. A., kuri išsisukusi nuo žvilgsnio kulkų nutūpė ant spintos viršaus. Dulkių dykumoje akis į akį susidūrė su akla, riebia kandimi, kuri į J. A. piruetus neatsakė, nes virškino angliškos vilnos megztinio milimetrą ir apie J. A. nieko nebuvo girdėjusi, dar nesiruošė mirti, svajojo apie aktyvų lytinį gyvenimą, gausią šeimyną, karjerą ir t. t. Kvailai pasijutusi J. A. (ji kvaila ir buvo) ryžtingai šoko nuo spintos į Švarcnegerio glėbį, bet nepataikė ir dar kvailiau pasijutusi puolė kojomis trinti savo kvailumą nuo garsiojo gubernatoriaus kaktos. Pasipiktinęs šuo šoko ginti Terminatoriaus –­ Arnoldo, paliko drėgną dėmę ant televizoriaus ekrano, pasimetęs nubidzeno po stalu ir pro šeimininko tarpkojį toliau sekė J. A. Nutūpusi ant votimis išversto kaktuso, ji sėkmingai apdulkino du žiedus, o kelias žiedadulkes nulakino ant žaliai dažyto lauko po mėlynu dangumi, už stiklo, ruduose alksnio rėmuose, kuriuos padarė rėmų meistras Kraujutis, per savo gyvenimą užmušęs tiek pat musių, kiek ir rėmų padaręs. J. A. apsireiškimas vienišo vyro bute priminė pavasarį, todėl jos egzekucija buvo atidėta, kol ji taps nepakenčiama. Taip J. A. įgijo neliečiamosios statusą, kurio nenoriai laikėsi ne visai grynakraujis šuo. J. A. galėjo mėgautis maisto ir alaus likučiais ant stalo, uostyti gėles ir šeimininko kojines, nebuvo varoma iš vonios ir tualeto, kurio ir nereikėjo, nes jos išmatos dar nebuvo susiformavusios ir šeimininkui nepatogumų nekėlė. Sočiai pavakarieniavusi J. A. atsiriaugėjo ir lėkdama maršrutu virtuvė–salonas staiga atgavo balso dovaną, todėl prieš naktį po lempa ilgai suko ratus, dainuodama šeimininkui ir šuniui lopšinę. Antrą laisvės dieną J. A. pradėjo be perstojo valgyti. Kai šeimininkas vakare grįžo, jau buvo priaugusi 500 gramų. Šeimininkas buvo tiek pat išgėręs, tad užmigo besiaudamas batą. Kitą dieną vėl valgė, gėrė, nukramtė kaktuso žiedus, spyglius, surijo žalumą, išgaudė kandis, pavaikė šunį ir užmigo ant palangės, apsikabinusi žydrą katiną iš raudono molio. Trečią dieną surijo visas namų maisto atsargas. Įsismaginusi vakarienei sušlamštė ir apopleksijos ištiktą šunį. Naktipiečiams sučiulpė ant unitazo prisnūdusį šeimininką, užsigėrė sklidina vonia vandens su muilo putų burbuliukais. Naktį žagsėdama laižė lesbiečių telekanalą, rytą mėgavosi animaciniais monstrais, per pietus valgė telegurmanų ruošiamus skanėstus, po pietų ėmėsi „Animal planet" su bananų plantacijomis, nuėdė Afrikos džiungles, išgėrė Šiaurės jūrą. Kai nuo sūrumo patriko, išgėrė Baikalą ir išsiurbė Nilą, triaukšdama faraonų mumijų kaulus, spjaudydama sprangias trilerių kulkas ir ufonautų skafandrus. Kai išgėrė ir išėdė visų televizijos kanalų turinį, į butą pradėjo laužtis policininkai, gaisrininkai ir kabelinės televizijos specialistai, neįtikėtinai greitai aptikę jų pragyvenimo šaltinio rijiką. J. A. jų neįsileido, todėl gaisrininkai kopėčiomis užlipo į balkoną, išdaužė lango stiklą, bet vidun nepateko, nes J. A. buvo taip kietai visko pririjusi, kad jokiais įrankiais nebuvo įmanoma prasibrauti į juoduojančiu jos kūnu užkimštą butą. Dėl namo gyventojų saugumo sprogdinti butą buvo atsisakyta, todėl valdžios įsakymu jis buvo užantspauduotas, ventiliacijos angos užkištos, kanalizacijos, santechnikos ir dujų vamzdžiai užvirinti, kabelinė televizija ir elektra išjungtos, elektros lizdai užkišti plastelinu, o dėl dingusio buto šeimininko paskelbta interpolo paieška.

Marija Ražinskaitė. „Priegalviai“. 2009

Draugai