Petras Rakštikas. Sena graži daina apie meilę. Žvejys važiuoja sliekų. Malkų rietuvė. Senatvė

Vilmanto Dambrausko nuotrauka

Sena graži daina apie meilę

Jau numiręs dainininkas garso kolonėlėje angliškai apdainuoja savo meilę. Mylimoji paliko jam labai gražių prisiminimų. Įkvėpė sukurti dainą. Nusimaudė duše, išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Sutiko seną meilužį, ir abiejų jausmai atsigavo. Tada numirėlis dar nebuvo žinomas. Buvo pradedantis dainuoti. Balsą turėjo. Paliktas vienas sukūrė genialią dainą. Pas­kui kitą ir dar, ir dar. Sužibo ir tapo pasaulinio garso žvaigžde. Buvusi mylimoji gyveno viena su sūnumi. Senas meilužis sužeidė jos širdį, užtaisė vaiką ir nusiplovė su nauja meiluže. Motina spjovė į meilužį, priverkė upę ir su vaiku nuplaukė pas pasaulinio garso muzikantą. Savo pasirodymu jį apsvaigino. Padarė spaudimą ir įtikino, kad jis turi ne tik puikų balsą, bet ir žavų sėklos vaisių. Vikriai užsikorė ant žvaigždės ir susižiedavo. Po kažkiek metų dėl neišaiškintų priežasčių tapo našle su dideliu palikimu. Paaugęs sūnus skubiai palaidojo motiną, paveldėjo palikimą ir gyveno be rūpesčių, kol neįsimylėjo. Tada viskas ir prasidėjo. Visai kaip anais laikais. Nieko naujo ar įdomaus. Neverta aprašinėti. Beveik tas pats. Tik smulkmenos skiriasi. Smulkmenos niekam neįdomios. Melodija ta pati. Tempas nesikeičia. Galima akompanuoti pianinu arba kanklėmis. Tai esmės nekeičia. Taip. Galima ir su skudučiais, ir su elektroniniais instrumentais. Žengiame į moderniuosius laikus. Atlikėjų skaičius gali keistis. Arkliai jau nebetinka. Lai važiuoja mašinomis. Galima ir su skraidyklėmis. Greičiau apsisuks. Kaina pagal susitarimą.

 

Žvejys važiuoja sliekų

Tamsaus veido vyras juodais plaukais eina šaligatviu juodomis kelnėmis, juodomis panagėmis giliose kelnių kišenėse. Iššieptos lūpos rodo auksu apvilktus iltinius. Dantys laiko sukandę raudonuojančią cigaretę. Smirdantys dūmai teršia sveikatą ir aplinką. Po juodų plaukų kuokštu teliūskuoja molio karjero vanduo. Juodos duonos gumulu susigundęs karosas tampo valą ir lanksto meškerės galą. Giliose kelnių kišenėse paslėptos rankos laiko virpantį meškerės kotą. Panagės labai juodos. Ir nagai seniai nekarpyti. Viskas smirdi tabaku. Tamsiame veide prie autobusų stotelės nieko nesimato. Vyras batais po juodomis kelnėmis mindo murziną moters dideliu pagurkliu šešėlį. Abu laukia kantriai. Ilgokai laukia. Atėjo laukti. Stovi, mindo šešėlius. Vyras rūko. Autobusas stenėdamas stoja. Praviros durys įsiurbia moterį su pagurkliu, ilgu sijonu, neilgu šešėliu. Tamsus vyras su karosu galvoje baltą cigaretę meta ant autobuso šešėlio. Užminta ji išleidžia pas­kutinį dūmą. Smarvė nuorūkoje pasilieka. Dalį kvapo vyras įneša į autobusą ir pasmardina. Keleiviai už stiklo nosis suraukę susilieja su pakele skubančiais medžiais. Vėjas liepos šešėliu vėdina tuščią stotelę. Pašokęs medžių viršūnėmis vejasi tamsaus veido vyrą su karosu galvoje. Po juodais plaukais dvi mažos moterys su pagurkliais žiūri į vėją medžių viršūnėse. Vėjas pietvakarių. Pats palankiausias žvejybai.

 

Senatvė

Ta padanga leido orą. Kad negulėtų tuščia, buvo pripūsta, bet orą leido. Nematomas oras ėjo lauk labai lėtai, tyliai. Net ne tyliai, o visai be garso. Tuščia padanga niekam nereikalinga. Nei naudinga, nei patogi, nei graži. Be paskirties, be funkcijos. Visiškai bevertė. Kliuvinys ant kelio. Šiukšlė šalikelėje. Juodulys ant smėlio. Juodulys ant buvusio savininko sąžinės. Net į žalią konteinerį nekišama atlieka. Padangų sąvartyno dalis. O kur tą sąvartyną čia rasi? Orą leidžiančią padangą periodiškai reikia pripūsti. Ant rato užmontuota nebuvo, nes nesandari. Su nepripūsta padanga pavojinga važiuoti. Galimi nepatogumai ir labai didelė nelaimingo atsitikimo tikimybė. Nesunku iš oro elektriniu siurbliu pūsti orą. Bet elektrinio nebuvo. Teko pūsti rankine pompa. Pūsti reikėjo dažnai. Tai ėdė laiką, energiją ir kaitino pūtiko nervus. Nervai raizgėsi, brinko, trūkinėjo, labai negatyviai veikė darbuotoją. Po mėnesio pūtikas nusilpo. Jo darbingumo koeficientas nusmuko ligi kritinio lygio. Paskui dar žemiau, ir vargšas nebegalėjo efektyviai atlikti savo pareigų. Likimo numatytą valandą padanga išleido visą orą, ir pūtikas tapo nebereikalingas. Po laidotuvių velionio mirties priežastis buvo užkelta ant padangų kalno viršūnės. Paaukštinimas pareigose jai patiko. Džiaugėsi trumpai. Maždaug po trijų minučių atsidūrė po kita padanga, kuri pradžioje nelabai spaudė, bet vakare jau slėgė labai, labai. Gulėjo tarp kitų įsiręžusi, suplota. Laikė viršuje gulinčias ir prasmingai gryname ore leido laiką saviškių kompanijoje.

 

Malkų rietuvė

Kaladžių labai daug. Pliauskų mažiau. Malkų skaldytojas lieja prakaitą. Poilsio minutėmis rūko. Geria alų. Alaus daug. Nuėjęs už kampo lengvinasi. Grįždamas galvoja apie moterį, alų ir vakarą. Kol malkas suskaldo, daug alaus nuteka, daug kartų eina už kampo. Grįždamas galvoja apie tą patį. Po darbo su cigarete eina pas moterį. Nešasi ir alų. Kalba apie malkas. Skaldo vis smulkiau ir smulkiau. Ji padeda. Jis pasilieka pas ją. Iš ryto atsikėlęs eina už kampo. Apie nieką negalvoja. Galvoje zvimbia. Pavalgęs užsirūko ir eina skaldyti malkų. Dirbdamas galvoja apie alų. Gerdamas rūko. Ilsisi ir galvoja apie ją. Laukia vakaro. Sulaukęs eina pas moterį. Pusiaukelėje apsigraibo kišenes ir nusispjauna. Organizmas reikalauja tabako. Žirglioja į parduotuvę. Prie parduotuvės stovi draugai. Vyno butelis stovi ant palangės. Kiti buteliai eina per rankas. Eina ir cigaretės. Čirškia žiebtuvėliai ir žvirbliai. Temstant čirškia žiogai, aimanuoja pelėda. Vyrai eina miegoti. Skaldytojas girdo uodus šalia parduotuvės. Vieni uodai zyzia, kiti tyli ir raudonuoja. Labai išraudę glaudžiasi prie tų, kurie zyzia.

Petro Rakštiko nuotrauka iš ciklo „Šešėliai“