Iš gatvės koanų: „Daiktai man neleidžia gyventi savo gyvenimo“

 

Anglijos pašto valdyba moko savo abonomentus kalbėti per telefoną

Anglijos pašto valdyba pasistatė sau naują uždavinį: išmokyti 900.000 abonentų kalbėti per telefoną. Čia suprantama Londono miesto abonentai. Nors keista, bet didesnė londoniečių dalis ir vis visi provincijalai nemoka iki šio laiko tarti balsą „telefoniškai“, nors tas lengva pasiekti kiekvienam žmogui.
Po to, kyla įvairūs nesusipratimai, net konfliktai. Vienų skundų dėl blogo telefono veikimo pašto žinyba gauna kasmet kelis milijonus, o vis tik daugumoje atsitiktinių kalti patys abonentai.
Dabar prie Londono telefono stoties įsteigtas biuras, kur abonentai gali gauti patikras ir patarimus dikcijos klausimais, formuluoti telefonu sakinius mokėjimo reikalu, kaip tai t, d, b, p, ir t. t.
Dar daugiau. Kiekvienas abonentas gali prašyti, kad jam konsultaciniame biure būtų užvesta atskira byla. Po pirmo diagnozo ir atitinkamo recepto „ligonis“ turi praeiti specialų gydymo kursą. Laikas nuo laiko jis bandomas, kvočiamas kieno nors iš telefono stoties.
Tuo būdu tikimasi perauklėti net tokius abonentus, kurie kalba per telefona, neišimdami iš burnos pypkės arba tarią labai neaiškiai.

„Sekmadienis“, 1935 m., vasario mėn. 24 d. Nr. 8.

Paslaptinga ranka

Jugoslavijoje, Radunos kaime, netoli Naujoji Sodo, įvyko nepaprastas nuotykis, nemaža sujaudinęs gyventojus – kažkaip netikėtai ant namų stogo, tūlo ūkininko Radojevičiaus, nukrito iš viršaus moteriška ranka. Besirisdama nuo stogo, ji nukrito į sodą, prie pat Radojevičiaus žmonos. Šioji nuo išgąsčio nustojo sąmonės.
Dabar policija veda tardymą, tačiau iki šio laiko dar nepavyko nustatyti šios paslaptingos rankos kilmės. Kaip matyti, tai buvo gana pasiturinčios moters ranka, nes rankos pirštų nagai apipjaustyti, išdailinti.
Tardytojas, kuriam pavesta ši  byla, mano, kad moteris žuvo kalnuose, eskursijos metu. Koks plėšrus paukštis, – greičiausiai aras, nutraukė nuo lavono ranką ir nešė ją į lizdą, bet pakelėje pametė.
Tai gal vienintelė hipotezė, galinti būti teisinga, nes lėktuvai niekados nėra Radūnų kaimo pasiekę.

Dramblio kerštas

Dideliame Londono cirke publikos buvo smarkiai mėgiamas dramblys, vardu Kadiksas, kuris ne tik, kad atlieka pačius sudėtingiausius numerius, bet pasižymi dideliu protu ir sumanumu.
Praeitą savaitę vieno iš vaidinimų metu, Kadiksas pildė savo numerį. Kada jis priėjo barjerą, kažkoks kvailas juokdarys iš publikos įdūrė spilkute drambliui į nosį.
Kadiksas, kuriam tatai ne juokas, suprantama toks dalykas nelabai patiko, nudavė, kad jam visiškai neskauda. Kaip gerai išauklėtas dramblys, jis baigė vaidinti savo numerį ir maloniai nusilenkė publikai į jos plojimus. Bet paskui vietoje to, kad eiti nuo arenos, jis nuėjo tiesiog prie to žiūrovo, kuris jam suteikė skausmą, pagriebė jį savo straubliu, pakėlė oran ir metė arenos vidurin.
Nelaimingąjam dabar teks kelis mėnesius išgulėti ligoninėje. Dramblio pamoka į jį paveikė, nes sąžiningai prisipažino, kad kaltas jis pats, o ne dramblys.

 „Sekmadienis“, 1935 m., vasario mėn. 17 d., Nr. 7.

Senu vynu gesino gaisrą

Šiomis dienomis Prancūzijoje Pijemonto miesto apylinkėje užsidegė senoviška Rieeto pilis. Tai yra vienas seniausių tobuliausių italų architektūros XII amžiaus kūrinių.
Pilis buvo smarkiai apleista, ir vandentiekis visiškai neveikė. Atvykę iš artimiausio miestelio ugniagesiai, norėdami būtinai išgelbėti pilies rūmus, ėmėsi karžygiškų priemonių – jie pritaisė siurblius prie statinių, kuriose jau šimtmečius buvo nusistovėjęs Pijemonto vynas, kurio buvo gana daug pilies požemyje. Ir šiaip taip didelių pastangų narsių gaisrininkų dėka pilis buvo užgesinta to brangaus gėrimo pagalba.

„Sekmadienis“, 1935 m., kovo mėn. 3 d., Nr. 9.

Milijonierius su stikliniu kūnu

Šiomis dienomis New Yorke mirė garsus Amerikos milijonierius, stambus pramonininkas, vardu Kindalis. Jis turėjo dar kitą vardą „milijonierius su stikliniu kūnu“. Kindalis sirgo nervų liga – jis tikėjo, kad jo kūnas sudėtas iš stiklo, ir gali sudužti nuo mažiausio bakstelėjimo.
Toji manija kilo Kindaliui po vieno nelaimingo atsitikimo – jis nupuolė nuo arklio ir sulaužė sau du šonkaulius. Nuo to laiko nelaimingasis nežinojo jokios ramybės. Jis gyveno specialiai jam pastatytuose namuose, kuriuose sienos ir grindys buvo padarytos iš storos gumos. Visi baldai buvo apdėti gumos pagalvėmis, pripūstomis oro. Prieš tai kaip Kindalis išeidavo iš namų, du tarnai atidžiai suvyniodavo jį į vatą.
Savo palikime Kindalis smulkiai nurodė, kaip elgtis su jo kūnu, kad jis nesudužtų dedant į karstą.

„Sekmadienis“, 1935 m., gegužės mėn. 5 d., Nr. 18.

Kokių priešdujinių kaukių moterys pageidautų

Ir Paryžiuje, tame meno ir grožio centre, imamasi priešlėktuvinės ir priešcheminės apsaugos priemonių. Štai šiomis dienomis viena jauna ir graži paryžietė kaip tai primieravo sau priešdujinę kaukę ir priėjo prie veidrodžio. Tada su didžiausiu pasipiktinimu ji nutraukė kaukę nuo savęs – verčiau mirti nunuodytai kaip tapti su šia kauke tokia baidykle!
Tuo tarpu tos paryžietės vyrui menininkui ir skulptoriui kilo puiki idėja sukonstruoti tokią kaukės formą, kuri būtų daug gražesnė, tačiau kartu išlaikytų visus technikos reikalavimus.
Menininkas nupiešė keletą eskyzų. Viena jo kaukė primena turką, kažką tokio rūkantį, kita kūdikį, vėl gi trečia – felachą su apsiaustu ir t. t.
Kaip matyti, dabar madų namams ir grožio institutams teks imtis gaminti ir priešdujines kaukes.

„Sekmadienis“, 1935 m., vasario mėn. 24 d. Nr. 8.

Punktualiausias Londono vyras

Žinomas Londono radiofono orkestro dirigentas Henry Vudas laikomas punktualiausiu ne tik Londono, bet ir visos Anglijos vyru. Jo žmona pasakoja, kad dirigento ne tik kiekviena diena, bet gyvenimas suskirstytas tiesiog minutėmis ir net sekundėmis.
Taip pavyzdžiui, sriuba turi būti paduodama pietums 13 val. 1 min., žuvis –­ 13 val. 23 min.
Panašiai suskirstyta ir dirigento darbo diena. Ponia Vudienė neturi nieko prieš tokį savo vyro pedantišką punktualumą ir pati prižiūri, o dienotvarkė, pagal, kurią visas laikas skiriamas jai.

„Sekmadienis“, 1938 m. gegužės mėn. 15 d., Nr. 20

Kaip Amerikoje parenkami tarnautojai

Vienos didžiųjų New Yorko firmų personalo skyriaus vedėjas praktikuoja labai originalų metodą kandidatams į firmos tarnautojus parinkti, išbandydamas jų inteligentiškumą, atmintį bei orientacijos greitumą. Vos tik į jo kabinetą įeina norįs gauti firmoje tarnybą kandidatas, kaip vedėjas jį apiperia visa eile klausimų. Apie jo amžių, prityrimą, ankstyvesnę tarnybą... Staiga klausimų eilė nutraukiama ir į kandidatą kreipiamasi su prašymu uždegti cigaretę. Jei prašomasis iš karto pataiko į kišenę, kurioje yra degtukai, jis laikomas išlaikiusiu bandymą. Tačiau jei jis ima skubiai graibytis po kišenes, ieškoti degtukų ten, kur jų ir būti negali, tarnybos jis garantuotai negaus.
Vedėjas tvirtina, kad kiekvienas tvarkingas žmogus privaląs žinoti ir paprastai gerai žino, kurioje kišenėje nešioja degtukus ar ką kitą.
Kiekviena smulkmena turi turėti savo vietą.

„Sekmadienis“, 1938 m. gegužės mėn. 15 d., Nr. 20

Nauja priemonė prieš kišenvagius

Amerikoje neseniai pasirodė prekyboje rūbai, kurių kai kurios kišenės, kuriuose paprastai laikomi pinigai, dokumentai ir kiti brangesni daiktai, aprūpinami užtraukiamuoju metaliniu uždangalu ir mažyte spinele. Naujiena ta naudojasi dideliu pasisekimu ir jos išradėjas uždirba gerus pinigus.

„Sekmadienis“, 1938 m. birželio mėn. 12 d., Nr. 24

Nauja džentelmeno sąvoka

Vienas anglų laikraštis, paskelbęs šia tema plačią anketą, turėjo galų gale prieiti šitokią džentelmeno sąvokos turinį:
Džentelmenas – tai žmogus, kuris nei savo kalboje, nei elgesy neturi ko slėpti nuo savo motinos.
Džentelmenas įžeidžia savo artimą tik tada, kada jis visai apgalvotai ir sąmoningai to nori.
Džentelmenas nebučiuoja mylimos merginos, nenuėmęs skrybėlės.
Džentelmenas pažįstamas iš to, kaip jis nusipelnė vyrų pagarbą, moterų pasitikėjimą, vaikų meilę...

„Sekmadienis“, 1938 m., liepos mėn. 3 d., Nr. 27

Gandras olandų princesei

Belaukiant įpėdinio – gal būt jau pagimdžius, kai iš žinutės pasirodys spaudoj –­ princesė gauna iš visos Olandijos įvairiausių dovanų. Savotiškiausia jų turbūt bus jai vieno ūkininko dovanotas gandras. Atgabenęs tą gandrą į rūmus žmogus, būtinai panoro asmeniškai įteikti savo dovaną princesei, kuri, jausdamos labai gerai, mielai su ta reikšminga sau dabar dovana – sutiko.
Gandras dabar gyvena princesės rūmuose, o rūpinasi juo pats princesės vyras, princas Bernhardas, vedžiojąs jį ant gražaus kaspino po rūmų kambarius.

„Sekmadienis“, 1938 m. sausio mėn. 30 d., Nr. 5

Kalba netaisyta

Parengė Akvilė Žilionytė