Dangus. Skaičiavimo rūmų salė. Biurokratas rausiasi popieriuose, Hermis kažką skaičiuoja, Klio brūžina nagus, Sokratas stovi.

BIUROKRATAS (varto popierius). Na kur jis, kur jis? Nerandu egzemplioriaus stambiu šriftu. Valdovas nemėgsta viešumoje nešioti akinių. Fu, pagaliau suradau, šlovė Dzeusui.
Įeina Dzeusas.
DZEUSAS. Visiems pirmadieviškasis pasveikinimas!
DALYVAUJANTIEJI (choru). Sveikiname, Jūsų Didenybe!
DZEUSAS. Ar visi dalyvauja?
BIUROKRATAS. Erotas tuojau ateis.
HERMIS (pašaipiai). Teisinsis priešiniu vėju.
DZEUSAS (ima popierius). Kas darbotvarkėje?
BIUROKRATAS. Du klausimai. Olimpinių žaidynių orų ir konkurso „Olimpijos gražuolė“ rezultatų tvirtinimas.
DZEUSAS. Ar yra pastabų dėl dienotvarkės?
SOKRATAS. Siūlau žodį „tvirtinimas“ keisti žodžiu „svarstymas“. Rūmai gali nepatvirtinti – bus protokolo pažeidimas.
BIUROKRATAS (įsižeidęs). Žemėje nieko nerašė, o čia raštingas patapo?
DZEUSAS. Nepavyduliauki, Biurokrate, geriau ištaisyk! Ar yra pasiūlymų? Priimta. Sprendimų projektai yra. Sprendžiame taip. Žaidynių metu Saulės dievas Helijas teneperkaitina! Pakeisti debesų maršrutą. Lietus – tik maratono distancijos pabaigoje bėgikams atvėsinti. Vėjų dievą išleisti eilinių atostogų.
BIUROKRATAS. Be turinio.
DZEUSAS. Nešykštauki. Juk tai Olimpinės žaidynės. Per žaidynes Hefaistas tegul nestuksena kalvėje, kad žemė nedrebėtų. Supratote?
DALYVAUJANTIEJI (choru). Taip!
DZEUSAS. Biurokrate, perduok Apolonui: aukojimo aikštėje lai susirenka varžybų dalyvės mini maudymosi kostiumėliais, finalininkes atrinksiu aš pats. Tuo metu imtynininkai tegul renkasi stadione ir reikia pakviesti Herą. Supratai?
BIUROKRATAS. Bus taip, kaip jūs sakėte.
DZEUSAS. Antras klausimas.
BIUROKRATAS. Griausmavaldy, konkurso rezultatų aptarimui viskas suorganizuota. Pjedestalas pastatytas, amfiteatras papuoštas žaluma, iškilmių vežimas laukia nugalėtojo. Scenoje deivės su bikini, virš jų – tavo portretas. Panas groja lumzdeliu, satyrai šoka. Dionisas vaišina žiūrovus vynu, palaikymo grupės juos audrina. Į finalą, kaip tu panorėjai, pateko Atėnė, Afroditė ir Hera. Tavo prizui įteikti žodį suteikėme Pariui ir –­ vėl skandalas! Tas ant padėklo atnešė... tris obuolius.
DZEUSAS. Tris obuolius?
BIUROKRATAS. Aš netiksliai pasakiau: ne tris obuolius, o tris obuolio skilteles.
DZEUSAS. Nesuprantu, kodėl tris skilteles.
BIUROKRATAS. Paris pasiklydo tarp trijų deivių, kaip tarp trijų pušų. Už pergalę Hera jam pasiūlė valdžią, Atėnė – padaryti pačiu narsiausiu didvyriu, Afroditė –­ dovanoti pačios gražiausios moters meilę. Paris panoro visa tai, kas jam pažadėta, gauti iškart. Įkalbėjo Hefaistą ir šis obuolį supjaustė.
DZEUSAS. Nusigyvenome, būsimieji valdovai pakišas ima.
HERMIS. Ko čia stebėtis?  Jis juk iš „šeimos“. Pas juos dvigubi standartai.
DZEUSAS. O dalyvės?
BIUROKRATAS. Pasipiktinusios deivės eiliuotai prakalbo.
DZEUSAS. Moterys yra nenuspėjamos.
BIUROKRATAS. Kiekviena jų manė esanti apdovanota –­ ir prizo neėmė.
DZEUSAS. Paris – avigalvis!
BIUROKRATAS. Tai pastebėjo Atėnė.
DZEUSAS. O Hera?
BIUROKRATAS. Sakė, kad Pario laukia galeros.
DZEUSAS. O nuostabioji Afroditė?
BIUROKRATAS. Košė žodžius kaip per tinklą, išdidžiai lalėjo, kad pavogė jos du gabalėlius.
DZEUSAS. Matau, ir pats vos ne poetiškai pradedi kalbėti. Kaip tai aiškino Paris?
BIUROKRATAS. Sako, aš juk pasirinkau ne iš bet ko, o iš deivių. Jos visos puikios. Ir veidas, ir figūra, ir auklėjimas, ir išsilavinimas, ir tavo giminaičių vardai. Viena kitai nenusileidžia.  O iš tavęs, Griausmavaldy, jis negavęs konkrečių nurodymų, kurią iš trijų apdovanoti. Ir apgauti didžiojo Dzeuso nesirengęs.
HERMIS. Gudrutis tas Paris.
DZEUSAS. Ir tu ne mažiau... Sokratai, patarki!
SOKRASTAS. Valdove, liepki Persėjui surasti tris gražiausius persikus. Hefaistas tegul iš supjaustytų dalių padaro amuletus. Ant kiekvieno užrašo: „Pagaminta Dzeuso užsakymu. Vienintelis egzempliorius.“  Ir ant jų įspauski  Griausmavaldžio antspaudą.
DZEUSAS. Biurokrate, asmeniškai kiekvienai įteiki po amuletą su persiku ir laurų šakele.
BIUROKRATAS. Man tai ypatinga garbė.

Iš rusų kalbos vertė Arvydas Valionis