Till Lindemann

Tillas Lindemannas (g. 1963) – vokiečių poetas, aktorius, pirotechnikas, profesionalus plaukikas ir muzikantas, roko grupės „Rammstein“ lyderis. Autorius yra išleidęs 8 muzikos albumus, 2 poezijos knygas – „Peilis“ ir „Tyliomis naktimis“, – kurių iliust­racijos ir juodraščiai buvo ne kartą eksponuojami Vokietijos galerijose. T. Lindemannas teigia nemėgstantis triukšmo, todėl dažnai išvyksta pailsėti į kaimą šiaurinėse žemėse tarp Šverino ir Vismaro.

 

Tillas Lindemannas („Rammstein“ koncertas 2012 m. kovo 6 d. Paryžiuje). Mayos-Anaïs Yataghène nuotrauka

 

Peilis

Negyva jūra mano kūne
pagimdė uostą
kiekvieną dieną tuo pat metu
ji atplaukia manęs nubausti
savo merdinčia galera
vieversė balta skrybėlaite
dėl jos aš galėčiau žudyti
bet jos snapas kaip grifo
ir nagai aštrūs it žirklės

Ji meta inkarą ir pragysta
kilnūs ašmenys sukarpo
popierinį mano laivelį
klyksmas skrieja į šaltesnius vandenis
laivelis skęsta ir nieks negieda su manim
dėl to aš bijau peilių

Laivelio stiebas kruvinas
kraujas teka į močiutės krūtinę
o kai naktimis jai šviečia saulė
visuomet yra kas rauda su ja
mes iriamės per šaltas akies dulksnas
varstomi alkio sunkiuose karstuose
ji smeigia giliai kad mane suėstų
dėl to aš bijau peilių

Ir kai naktimis man šviečia saulė
nėra nė vieno
kuris raudotų su manimi

 

Kapinėse

 

I

Kai mano tėvas dar buvo gyvas
mielai pasakodavo vieną istoriją iš karo laikų
granatos skeveldra kiaurai drabužį įsmigo jam į nugarą
ir nebuvo įmanoma jos pašalinti
mat ši – pernelyg arti stuburo
metams bėgant šrapnelis slankiojo tarp jo pečių
didžiulėj ertmėj kaupinoj pūlių
aš išsekęs ir man negera
ir to daikto vis dar neradau.

 

II

Radau
didelį metalo gabalą
juodutėlį
pasidarysiu iš jo peiliuką vokams praplėšti
man jau pagerėjo

žmonės pasakoja kaip buvo praplėštas gimdančiosios
sielvartas
praplėštas ir žiauriai paliktas

 

Mirtis iš natų

užgimęs varganam skurde
šalia kiaulės paguldytas
speneliai į ausis lendą
jam nuolat sukelia pyktį
praeičių slinkty nukaršęs
dėkui mirčiai negimęs dar kartą

bet palaiminti tie kur prapuolė
tarp įrėmintų natų melodijų
įstiklintos mažytės vėlės
besiraitančios sielose
didžiųjų meistrų
valsą šoka idiotai
širdies plakimas duoda taktą
ir taip mes mirštam iš natų

 

Laimė

Gyvenime ir gero atrandama
aš aptikau žuvies akis pakrantėje
jas įsprausiu į savas akiduobes
kad tave regėčiau dugno tyruose
ir gyvates margas kur jūroj plaukioja
išgaudysiu iš tavo kaukolės

 

3 x žuvis

Ji parduoda žuvį
jis nevalgo žuvies
tad netrukus įsigys kačių
jis kasdien perka žuvį
kad kuo dažniau ją matytų
ji ima juoktis kai jis pakviečia ją susitikt
ji iš gailesčio nueina
jam trūksta žodžių
parsiveda ją namo ir pradeda lyti
ji pasakoja apie savo tėvą
jo kaukolė prismaigstyta adatų ir jis ilgai negyvens
jis galvoja kaip gerai kad lyja
nereiks laistyti žmonos epimedžių

Ji parduoda žuvį
jis nevalgo žuvies
augina kates
ir kasdien perka žuvį
kad kuo dažniau ją matytų
ji nužvelgia jį
jis to nepastebi
jis pakviečia ją vakarienės
ji turi žuvies
jis nori deserto prieš sriubą
jis parsiveda ją namo ir pradeda lyti
ji kalba apie vaikus
negali jų turėti
jos gimdoje įsiveisus vilkligė
jis galvoja kaip gerai kad lyja
gremždamas sriubos tirštimą nuo liežuvio

Ji parduoda žuvį
ta žuvis jam skersai gerklės
katės jau padvėsę
jis kasdien perka žuvį
nes ji taip nori
kad kuo dažniau jį matytų
ir kai ji pakviečia jį susitikt pradeda lyti
jis parsiveda ją namo
ji pasakoja apie savo vyrą
anas trapių kaulų
trapių kaip ašakos
ji gyvena virš staliaus dirbtuvių ir senyvo vyriškio buto
dirbtuvės būtų tikrai neblogai

 

Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas