1998 m. spalį apsilankiau Czesławo Miłoszo poezijos vakare, kuris vyko Nacionalinio teatro Bogusławskio salėje. Visi keli šimtai vietų buvo užimta, atmosfera pakili (Miłoszas – poezijos popiežius), taip pat stulbino, kad į renginį susirinko daugybė labai jaunų žmonių. Paskutinėje vakaro dalyje nobelistui buvo galima užduoti klausimus. Į jį kreipėsi jauna mokyklinio amžiaus mergina. Ji sėdėjo netoli manęs, mačiau, kaip dreba imdama mikrofoną. Balsas irgi drebėjo, trūkinėjo. Klausimas buvo apie vakaro šeimininko pirmąją meilę. Cz. Miłoszas į mokinės klausimą sureagavo nemaloniai, netgi agresyviai. Viešai iškoneveikė, kad tokių klausimų užduoti nevalia, nes tai netaktiška. Mergina apsiverkė ir pažeminta kūkčiojo iki pat Cz. Miłoszo poezijos šventės pabaigos.
Neseniai man į rankas pateko leidyklos „Znak“ išleista storų storiausia knyga „Miłoszas Krokuvoje“. Tai Agnieszkos Kosińskos, jo paskutinės – Krokuvos laikotarpio – sekretorės, dienoraštis, apimantis ir laikus po poeto mirties, kai autorė virė sūnui dešreles ir prisiminė, „kaip Carol manęs klausė, kokias dešreles perku ir kiek laiko jas verdu. Atsakiau, kad dažniausiai vištienos, pavyzdžiui, „Miki“ arba „Morliny“.
Pradėjau ieškoti informacijos apie vakarą Nacionaliniame teatre. Užsimenama vien apie ruošimąsi jam, tačiau staiga susivokiau, kad A. Kosińskos knyga mus praturtina daugybe vertingų žinių, kurios mane be galo įtraukė.
Taigi, sužinome, kad 1998 m. spalio 7 d. (trečiadienį), tai yra dvi dienos po vakaro Nacionaliniame teatre, „sugedo skalbyklė „Candy“. Ieškau ir iškviečiu meistrą“. Dar tą patį mėnesį: „Vėl sugedo katilas „Vaillant“.“ Jeigu grįšime kelis mėnesius atgal, sužinosime, kad gegužės 24-ąją, antradienį, katilas taip pat neveikė, bet dar esame informuojami, kad kalbama apie VCW 180 XE katilą. Patariu skaitytojams niekada nepirkti šio modelio, nors toks katilas šildė patį nobelistą. 1999 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienį, A. Kosińska pasižymi: „Vėl sugedo dvifunkcis katilas „Vaillant“. Po truputį senka kantrybė dėl meistrų.“ Toliau dalijasi pamąstymu: „Kažkas ne taip arba su katilu, arba su mumis, žmonėmis.“ Tą pačią vasarą, 1999 m. liepos 6 d., pirmadienį, paaiškėja: „Kažkas negerai su Czesławo televizoriumi. Ieškau „Sony“ serviso.“ Siaubinga, nes dar po trejų metų, o konkrečiai – 2001 m. vasario 21 d., trečiadienį, atėjo „centrinio šildymo paženklinta diena. Iš rikiuotės išėjo viskas: „Vaillant“ ir radiatoriai. Prižiūriu meistrus. Oro šalinimas, vožtuvų, termostato keitimas“. Kelia nerimą, kadangi 1999 m. gruodžio 3 d., penktadienį, autorė rašė: „Apie naujojo Miłoszų buto katilą pranešu dujų tiekėjui. Nauja sutartis. Carol palieku raštelį, kad pirmadienį 8.00 kaminkrėčiai ateis patikrinti kamino traukos ir, esant reikalui, jį išvalys. O tarp 10 ir 12 val. turi ateiti žmonės iš elektros tinklų patikrinti skaitiklio ir grąžinti pasirašytą sutartį.“
Kodėl rimta leidykla išleido knygą, kurioje neatkreiptas dėmesys į Miłoszų skaitiklio būklę kitą pirmadienį?
Kai reikalai su katilu kiek aprimsta, galima susitelkti į naujas detales, šįkart iš Carol, poeto žmonos, gyvenimo.
„Carol telefono, pirkto „Idea Centertel“ 2001 m. kovo 14 d., trečiadienį, numeris yra 501 710 501, modelis „Ericsson R320s Atlantic Blue“. [...] Turiu užsirašyti PIN ir PUK tam atvejui, jeigu Carol jį pamestų arba pamirštų, kur užsirašė.“
Perknisau dienoraštį tikėdamasi, kad Carol telefono PIN ir PUK bus pateikti bent penktadienį, kovo 16-ąją, bet ne, deja, niekada nesužinosime, kokie buvo šie skaičiai. Galime pasidžiaugti 2001 m. birželio 24 d., sekmadienio, įrašu, kad „Carol parduotuvėje „Witek“ netoli Krokuvos pirko naują vilnonį kilimą (1,55 × 0,85 m)“.
Iliustracijai panaudota Arturo Pawłowskio nuotr. iš „Wikimedia Commons“, CC BY-SA 4.0
2002 m. rugpjūčio 28 d., pirmadienį, mums pateikiamas dviejų Miłoszų butų technikos sąrašas:
2002 m. rugsėjo 6 d., penktadienis.
„Nuo pat ryto panika. Kažkur dingo dantų protezai.“
Po išsamių protezų paieškos aprašymų pateikiama informacija, kad sugedo skalbyklė (jau žinome, kad „Candy“), be to, kad autorė išėjo pas laikrodininką taisyti Cz. Miłoszo laikrodžio dirželio. Deja, smulkmenų pagailėta. Bergždžiai ieškosite duomenų, kokio pločio buvo dirželis.
Mąstau, kaip gali būti, kaip šitaip iš viso gali būti, kad mes neturime jokios informacijos, kokios markės buvo dujinė viryklė, kurioje nusinuodijo Sylvia Plath.
Vertė Rimvydas Strielkūnas
„Teatr“, 2024 m. Nr. 5