„Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ pratęsti, arba Misija įmanoma


Projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms" (AKIM) inicijavo ir vykdo Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA). Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, o bendras projekto biudžetas siekia 3,7 mln. litų (2013 10 01 pratęsus projektą, bendras biudžetas siekia 4,1 mln. litų). Didžiausia lėšų dalis buvo skirta meninės kūrybos pamokoms. Tokio didelio masto kultūros sklaidoje dalyvavo 11 sąjungų: nuo Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos rašytojų sąjungos iki Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos...
2012–2013 metais į 600 Lietuvos mokyklų keliavo menininkai, kultūros žmonės ir kultūrinė spauda, vyko meninės kūrybos pamokos ir kursai. Minėtos mokyklos kas mėnesį gavo po 11 kultūros žurnalų: „Kultūros barus", „Naująjį Židinį – Aidus", „Metus", „Knygų aidus", „Dailę", „Literatūrą ir meną", „Fotografiją", „Muzikos barus", „Kelionę su Bernardinai.lt", „Tautodailės metraštį", „Krantus". Kitaip tariant, mokiniams buvo realiai pasiekiami geriausi intelektualiniai tekstai, reflektuojantys kultūrinius, politinius, socialinius procesus, taip skatindami mokinių savimonės formavimąsi, pilietišką, kritinį mąstymą, kurio stokojame ir apie tai nuolat bergždžiai kalbame.
Apie šio projekto tikslus, priemones, mastą, gaires jau buvo rašyta, kalbėta ankstesniuose straipsniuose („Literatūra ir menas", 2012-03-02, Nr. 3369, http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20120615095440/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3369&kas=straipsnis&st_id=19370; „Literatūra ir menas", 2013-03-01, Nr. 3416, https://literaturairmenas.lt/2013-03-01-nr-3416/614-aktualijos/931-projektas-aukstosios-kulturos-impulsai-mokykloms-akim-pusiaukeleje), sulaukta atgarsių tiek visuomenėje, tiek visoje žiniasklaidoje.
Kaip pavyko įgyvendinti pagrindinius tikslus, ar projektas pateisino lūkesčius, tegul kalba faktai ir skaičiai. Šie kartais iškalbingesni už patetiškas kalbas. Įvairių meno sričių menininkai aplankė 233 mokyklas, kiekvienoje jų pabuvojo po 5–7 kartus. Kas mėnesį skirtingose Lietuvos mokyklose buvo pravedama nuo 100 iki 250 meninių pamokų (teorinės pamokos arba kūrybinės dirbtuvės) – iš viso 1339 pamokos per 2012–2013 mokslo metus. Sutikite, skaičiai įspūdingi ir įkvepiantys.
„Manau, šis projektas ypač naudingas provincijos mokykloms. Mokiniai ir mokytojai per tuos metus galėjo bent jau pavartyti, paskaitinėti mūsų kultūrinę spaudą, provincijos mokyklų bibliotekos skurdžios, literatūrinės spaudos jie ten apskritai neužsisakydavo – neturėdavo pinigų", –­ apie kultūrinę spaudą mintimis dalijosi vertėja, poetė Zita Mažeikaitė.

* * *
Vienas pagrindinių kriterijų, nusakančių projekto sėkmę, yra pačių mokinių, mokyklų bendruomenių atsiliepimai. Baigiantis vienam AKIM etapui mokiniai turėję užpildyti anketas ir išsakyti savo nuomonę, vertinimus. Anketų rezultatai teikia vilčių ir patvirtina faktą, kad projektas mokiniams buvo įdomus (95 % apklaustųjų), naudingas (94 % apklaustųjų), norėtų, kad tęstųsi (93 %). Bet anketos lieka anketomis, ir mokinių nuoširdumu vertinant užsiėmimus nevertėtų.
Entuziastingų šūkių ir raginimų irgi būta į valias: „Projektas būtinai turi būti tęsiamas! Tai vienas geriausių projektų! Tik norėtųsi daugiau laiko susitikimams..." (Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija); „Buvo įdomu pamatyti tai, kaip žmonės kalba prieš auditoriją" (Kauno rajono Mastaičių pagrindinė mokykla).
Entuziazmą galima suprasti. Tiesa, anketose kone vienbalsiai pageidauta, jog būtų daugiau praktinės veiklos, praktinių užsiėmimų. Regis (dėl to plačiai vis diskutuojama iki šiol), mokiniai mokomi teorijos, sausų teorinių dalykų, bet tai neduoda jokios satisfakcijos, rezultatų, nes tokia teorija be „gyvos medžiagos" pakimba ore. Tam pritaria ir projekte dalyvavusi grafikė Nijolė Šaltenytė: „Pagrindinis projekto privalumas, kad apie meną pasakoja žmonės, kuriems kūryba yra profesija. Menas pateikiamas kaip ir „iš vidaus". Vaikai gauna jį tiesiog „pačiupinėti", jiems pasakojama, kaip tai padaroma, ir pasakoja tai ne mokytojas, kuris apie tai paskaitė, o tas, kuris pats tai daro. Toks pasakojimas visada yra paveikus, darantis didžiausią įspūdį."
Architektė Jūratė Usanova, pritardama praktinių dalykų svarbai, pažymėjo, jog meno dalykai, pateikti ne pro kalimo prizmę ir ne per nuobodžias teorijas iš vadovėlių, bet per tiesioginį susitikimą su tos sferos žmogumi, mokiniams, jau siejantiems savo ateitį su meno profesija, buvo tikrai įdomūs. O ir net nesiejantiems – tai puikus mokyklinės kasdienybės paįvairinimas.
Visada yra kur tobulėti, tiek patiems menininkams, orientuojantis į panašią veiklą ateityje, tiek organizatoriams, kurie, kiek matyti iš kultūros žmonių, mokyklų atsiliepimų, padarė viską ir daugiau, jog projektas būtų įgyvendintas. Kaip teigė muzikologė Kristina Vaitiekūnienė: „Didžiausias projekto privalumas – tai, kad menininkams buvo sudarytos galimybės pasidalyti savo patirtimi, žiniomis su jaunais žmonėmis įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose. Puiki projekto vadyba: sklandi organizacija, malonus bendradarbiavimas ir bendravimas su projekto kuratorėmis, ypač Milda Kuculis, laiku pateikiama informacija  ir taip toliau."
Turint minty, jog Lietuvos švietimo sistema dar (jau?) ieškanti balanso, kodo, optimaliausio švietimo varianto, strategijos, šis projektas yra geras tų ieškojimų katalizatorius ir vektorius.
Poetas, rašytojas, dėstytojas, taip pat dalyvavęs projekte, Liutauras Degėsys teisus sakydamas, jog mokykla, perdėm uždara, hermetiška sistema, per susitikimus su žmonėmis, specialistais iš tikro pasaulio įgyja taip reikalingo realybės oro... o susitikimas su žmonėmis, kurių gyvenimo būdas yra kūryba, gali paskatinti gimnazistus rinktis ne vien sausas, prestižines, praktiškas, tiksliųjų mokslų profesijas, bet ir pajusti pagarbą kūrybai, kaip būtinam kiekvieno žmogaus gyvenimo aspektui. Gyvenimas yra ne profesijos ar vaidmens atlikimas, gyvenimas yra kūryba – ir AKIM čia tikrai galėjo daug nuveikti, nešdama šią žinią – ir, manau, nuveikė nemažai...
Tuo tarpu poetas Vladas Braziūnas prisipažino: „Į šitą AKIM sumanymą visąlaik bandžiau žvelgti tų, kam jis skirtas, t. y. moksleivių, akimis. Ir manyčiau, kad vienas iš pagrindinių privalumų būtų galimybė akies krašteliu žvilgtelėti į kūrybos pasaulį –­ visokį, įvairų, kiekvieno kūrėjo vis kitą. Galimybė išgirsti ne vadovėlinių, ne išmoktinių, o iš gyvos patirties einančių minčių, dažnai nestandartinių ar nekonvencinių. Manyčiau, tai drąsina moksleivius mąstyti, nebijoti išsisakyti, ką jauti, manai, kur eini bandydamas suvokti ir susivokti. (Pompastiškas atsakymas į klausimą „kur eini?" būtų: kūrybingos visuomenės link.) Gal net teikia viltį, kad prabilęs būsi išgirstas ir sustiprintas."
Reikia pabrėžti, jog projekto nauda yra abipusė – ne tik mokiniams, bet ir patiems menininkams, kultūrininkams.
Anot koncertmeisterės Ingos Maknavičienės, projektas iš tiesų teikia didelių galimybių ir moksleiviams, ir menininkams, yra svarbus mokyklų programų papildymo (gilinimo), plėtros aspektais. AKIM dalyvauja vieni iš ryškiausių Lietuvos menininkų, kurie atlieka ne tik didelį edukacinį, švietėjišką darbą (kas yra itin svarbu jaunojo žmogaus savimonės, individualybės formavimuisi), bet ir sukuria galimybę kalbėti meno kalba mums taip svarbiu lietuviškumo sampratos aspektu (ypač gilinantis į Lietuvos kūrėjų V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio ir kitų temas). Jaunas žmogus visuomet yra smalsus, tačiau noras pažinti pasaulį dažnai yra apribotas finansinių galimybių: pvz., dažnai susidūrėme su faktais, kad vieni ar kiti talentingi vaikai norėtų, tačiau negali nuvykti į didžiuosius miestus ir jiems įdomius renginius didžiosiose koncertų, teatrų ar kitose scenose, neturi galimybių tiesiogiai gilinti žinių net ir šio projekto paliestomis temomis. (...) Tačiau kūrėjai viliasi, kad, labai norint, surandami keliai ir takeliai tikslams pasiekti.
Žurnalistas Vytautas Žeimantas prisipažino, jog pastarajam nuoširdus bendravimas su mokiniais, mokytojais buvo kaip atgaiva: „Pabuvęs mokykloje pradedi supras­ti, kad yra ir kita Lietuva, jauna, graži ir perspektyvi Lietuva. Manau, kad ir moksleiviams bendravimas su žurnalistais davė nemažai naudos. Sprendžiant iš dėmesingo klausymosi, klausimų gausos ir dažno popamokinio bendravimo galima teigti, kad ir moksleiviams buvo įdomu sužinoti, kuo šiandien gyvena mūsų žurnalistika, ten dirbantys žmonės, ko šiandien trūksta mūsų žiniasklaidai, o ko galėtų ir nebūti. Tokių susitikimų naudą rodo ir vėliau moksleivių parašyti atgarsiai, skelbti mokyklų laikraštėliuose, jų internetinėse svetainėse, rajoninėje spaudoje."

* * *
Projekto sėkmė, teigiami jo rezultatai, mokinių ir menininkų geri atsiliepimai paskatino siekti, kad projektas būtų pratęstas. Reikia džiaugtis, jog prašymas buvo patenkintas ir projektas bus tęsiamas dar vienus mokslo metus.
2013 m. pavasarį Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją prašydama pratęsti projektą AKIM. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, pasirašytu 2013-08-26, projekto pratęsimui buvo skirtas papildomas finansavimas, kuris leidžia iki 2014 m. liepos mėn. pratęsti mokykloms nemokamą kultūros žurnalų prenumeratą ir meninės kūrybos pamokas pasiūlyti 60-čiai naujų mokyklų. Deja, kita projekto veikla nebus tęsiama.
Sutvarkius visus formalumus, 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Europos socialinio fondo agentūra pasirašė susitarimą dėl projekto AKIM pratęsimo ir papildomo finansavimo dar vieniems mokslo metams, t. y. iki jau minėto 2014 m. liepos mėnesio. Daugiau pinigų neužteko.

Parengė gytis norvilas

Gražina Sviderskytė Alytaus Jotvingių gimnazijoje. Nuotrauka iš AKIM archyvo