Dailininkas Konstantinas Gaitanži: „Metodiškas, tiks­lingas darbas. Jokios mistikos.“

1. Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojęs? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote kaip nors jose dalyvauti?

Šiaip visiškai normaliai. Man netrukdo. Dėl politikos – dar neseniai galėjau leisti sau prabangą joje nedalyvauti. Deja, nerūpestingi taikos laikai pasibaigė, politika domisi mumis.

Dovilės Tüür nuotrauka

2. Kaip jaučiatės savo kuriamo meno aplinkoje, tarp kolegų? Ar jaučiate konkurenciją? Ar imatės kokių nors veiksmų propaguoti savo kūrybą?

Konkurencija visada egzistuoja, esame maža rinka, o valgyti visi nori. Vadybos dalykai yra svarbūs, bet man tai nėra jaukiausia sfera. Darau kas man patinka ir manau, kad galiausiai tai duos rezultatą.

3. Ar skaitote kultūros leidinius? Jei taip, tai kur – popieriuje ar internete? Gal jau laikas kultūrinei spaudai apskritai keltis į internetą?

Skaitau ir popieriuje, ir internete. Manau, kad abudu formatai turi išlikti.

4. Dabar miestuose, ypač sostinėje, vienas renginys lipa ant kito. Ar turite mėgstamą renginį, festivalį? Ko reikėtų, kad profesionalusis menas efektyviau konkuruotų su pramogų kultūra?

Mėgstamų nelabai turiu ir nelabai turiu laiko pramogoms ar renginiams. Nemanau, kad profesionalusis menas išvis privalo konkuruoti su pramogų kultūra. Nemanau, kad yra aiški perskyra tarp šių dviejų reiškinių. Gilinimasis į „aukštąjį" meną reikalauja daug laisvo laiko. Žmonių, galinčių sau tai leisti, mūsų visuomenėje yra mažai.

5. Naujai įsteigta Kultūros taryba žada tolygiau remti visas kultūros sritis. Kokiai sričiai, jūsų nuomone, dabar labiausiai reikia paramos (finansinės, moralinės, reklaminės)?

Labiausiai finansinės. Negaliu išskirti kažkokios srities, daugumos profesionalaus meno kūrėjų materialinė padėtis yra apverktina. Esame maža šalis, maža rinka, be valstybės paramos lietuvių kultūra negali išlaikyti panašaus lygio kaip didelių šalių kultūros. Jeigu mes negalime atitikti pasaulinio kultūrinio diskurso reikalavimų, tautos ir tautinės valstybės egzistavimas praranda prasmę.

6. Kokia pastaruoju metu perskaityta knyga, dailės, muzikos, teatro kūrinys ar šiaip įvykis, reiškinys nustebino? Kokį kūrinį per paskutinį penkmetį įvertintumėte kaip išskirtinį, liksiantį istorijoje?

Auginu mažą vaiką. Labai džiaugiuosi, kai pavyksta bent kažką perskaityti ar peržiūrėti. Vienintelis pastarųjų metų pasaulinės kultūros reiškinys, kuris man atrodo tikrai išskirtinis, yra staigus TV serialų kokybės šuolis. Turiu omeny tokius, kaip „Šerlokas", „Sostų karai", „Bręstantis blogis" ir t. t.

7. Kokia Jūsų, kaip kūrėjo, dienotvarkė? Galbūt turite savo įpročių, ritualų kūrybinei sėkmei prišaukti?

Iš ryto dirbu, bandau tapyti. Kartais pavyksta. Jokių ritualų, netikiu jokiais įkvėpimais ir pan. Metodiškas, tikslingas darbas. Jokios mistikos.

Draugai