Feisbuko vagis. Bobas, Nobelis ir tra ta ta

„Bobas Dylanas šiandien – kaip Rolandas Paksas 2003-iaisiais: laimėtojas, iškrentantis iš įprasto formato ir supriešinęs tautą.“

„Nobelis – Bobui. Nepaprasta žinia. Tai sujaudino kaip pri/si/minimas... Manau, daug kam priminė basą, naivią ir „kairuolišką“ jaunystę, kai visi norėjome kurti eiles. Štai iškart prisiminiau, kaip dainuodavome roką ir ne tik... ir kadaise egzistavusią Šiauliuose Stakėno studiją... ir Šiaulių 12-osios vidurinės „bendą“, dabar tapusį „Keistuoliais“... ir Geraldą Jankauską... Man patiko Grebenščikovas, kurio klausydama Piteryje įsivaizduodavau, kad esu jo mergina ir man norėjosi jam atsakyti eilėmis (ir dėl to skaityti daugiau poezijos).“

„Na štai, kai kas laukė, kada gi Nobelio premiją gaus amerikietis. Tai ir sulaukė, kad juos kur velnias.“

„Na, kitų metų Nobelio premiją prognozuoti lengva. Ją gaus Agnetha Fältskog, Björnas Ulvaeusas, Benny Anderssonas ir Anni-Frid Lyngstad. Nežinote šių puikių poetų? Negali būti.“

„Na, Irvine’as Welshas, „Traukinių žymėjimo“ autorius, nevyniojo žodžių į vatą: „Aš esu Dylano gerbėjas, bet tai yra nesveikos nostalgijos padiktuotas apdovanojimas, ištrauktas iš nukaršusių, murmančių hipių gaižių prostatų.“

„Visiškai sutinku. Ir labai dabar juokinga sekti visus tuos pasipylusius „ne literatūra“, „pasityčiojimas“, „o, lietuvis gavo“ ir pan.“

„Nu, kai Obamai davė taikos nobelį, tai dar nieko, bet dabar tai visiškai praradau pasitikėjimą nobelio komisija.“

„Tikėjai Nobelio komisija iki šiol? O Kalėdų Seniu?“

„Na ką, ir aš savo trigrašį įkišiu: tai yra vienas smagiausių Nobelio komiteto sprendimų per visą jo istoriją. Visiškai gerai. Spyris literatūrai subinėn –­ seniai reikėjo.“
„Kažkaip nemanau, kad Nobelio komisijos darbas spardyti šiknas... Tiesiog žiauriai keistas, kontroversiškas sprendimas.“

„Šiaip 1965–1966 m. jis yra išleidęs eksperimentinės poezijos, proza rinkinį „Tarantulas“. Kritikai sumalė jį į miltus.“

„Tuoj Dylanui praneš, kad jis litvakas... Ar spėsim pasisavint?“

„Bėda, kad jis apie tai dar pats nežino, vargu, ar nori žinoti, ir apskritai nėra didesnio būdo suniveliuoti to žodžio reikšmę, kaip primenant apie tai neprisimenantiems, kad jie turi kažkokį ryšį su tuo, su kuo jokio ryšio neturi.“

„Dylanui tai jau buvo pranešę, kai jis koncertavo Lietuvoje. Jis linktelėjo žinąs ir (kaip ir bet kuriuo kitu žurnalistų klausimu) jokio susidomėjimo neparo­dė.“

„Smagu, kad visur ir viską laimim. Tik gaila, kad ne visi supranta, kad kažkada pralaimėjom tuos žmones.“

„Tuoj Vilniuje įkalsim jo skverą. Kur nors greta Škirpos. Prie Noreikos yra apstu vietos lentoms įžymiems litvakams.“

„O pasidziaugti?“

„Valio, odesietis laimėjo!“

Monikos Sudintaitės nuotrauka

Draugai