Gerb. Aida Krilavičiene,

Gerb. Aida Krilavičiene,

ačiū Jums už pastabas ir komentarus. Džiugu, jog mano tekstas nepradingo tarp daugybės kitų tekstų ir atvėrė kelius diskusijai apie vaikų ir paauglių literatūros vertimus. Juk taip dažnai garsiai kalbame apie geriausius vertimus, apdovanojame išskirtinius vertėjus, o apie nusivylimus išdrįstame prabilti tik už uždarų durų ir patylomis.

Norėčiau pabrėžti, jog tekste aptariama vertimo problema išeina už trijų knygų ir vienos leidyklos ribų. Taip jau nutiko, kad šie kūriniai tapo įsivyravusio reiškinio pavyzdžiais.

Suprantu, savo recenzijoje Jus įžeidžiau, todėl atsiprašau. Bet nepriimkite visko asmeniškai. Rašydama apie knygas, neieškau informacijos apie vertėjus ar leidyklas. Skaitytojai, tikriausiai, to irgi nedaro. Kol vertimas neapsunkina skaitymo proceso. Štai tada ir prasideda linksmybės.

Kaip ir prašėte, pateikiu keletą pavyzdžių iš Sallos Simukkos knygos „Raudona kaip kraujas".

Lietuvių kalba yra labai graži, bet galbūt šiuolaikinėje paauglių literatūroje greta iš anglų kalbos atėjusių ir įsitvirtinusių svetimybių, žargono nelabai dera tokie žodžiai kaip sniegplutė, sneigėti, klikos, susigaužti (į kamuoliuką), žilpinantis, sušvyluoti ir pan. Niekaip negaliu įsivaizduoti Snieguolės sakančios, kad „sušvylavo šviesūs merginos plaukai".

Smulkūs pastebėjimai: „Tie vaizdai nesirikiavo logiška seka paeiliui" (p. 19) – seka ir paeiliui iš esmės reiškia tą patį. Panaši situacija ir čia: „(...) pamatė linksmom šypsenom dangstomą pavydą, veidmainystę, vaidybą, puikybę ir nepasitikėjimą savim" (p. 27). Ir čia šiek tiek persistengta: „Studentės, kurios pragurkšnojo mėnesio biudžete didžiulę skylę pramušančią latės kavą" (p. 37). Gal tiesiog gurkšnojo? (Čia ir toliau – kursyvai mano.)

Sakinių struktūra: „Vis dėlto tai sugrįždavo į atmintį, sapnus ir košmarus ganėtinai dažnai" (p. 25); „Vandenženkliai buvo, taip pat prieš šviesą tamsėjantis piešinys" (p. 32); „Tik akims mieliau buvo žiūrėt į jį nei į integralų uždavinius, kai mintys sukosi ne vien tik apie matematiką" (p. 33).

Pasikartojantys žodžiai gretimuose sakiniuose, kuriuos galima pakeisti sinonimais: „Jai nebereikia gyventi Ryhimekyje. Ji stojo į Menų gimnaziją tik dėl to, kad galėtų ištrūkti iš Ryhimekio" (p. 27), „Kažkas vėl atrodė negerai. Ji pastebėjo kažkokį nukrypimą, kažką neįprasta" (p. 36).

Nesusieti sakiniai: „Kasperas nusižvengė. Elisos tėvas buvo policininkas. Ir dėl to apmėtoma čia geranoriškom, čia piktom pašaipom" (p. 41).

Galbūt tai tėra nedideli netikslumai (nors ir stebina jų gausa pirmuosiuose knygos puslapiuose), bet, kaip jau rašiau, vaikų ir paauglių literatūroje net ir mažyčiai trūkumai šviečia iš toli. Mylėkime savo skaitytojus ir leiskime jiems pajusti skaitymo malonumą. Kad ir kokio amžiaus jie būtų.

Pagarbiai
Aleksandra Strelcova-Kelpšė

Draugai