1923 01 01 – 2014 02 06

Vasario 6 d. mirė iškilus vertėjas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Juozas Naujokaitis.

Juozas Naujokaitis gimė 1923 m. sausio 1 d. Šakių apskrityje, Juškakaimių kaime. 1946 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos, vėliau perėjo į Vilniaus pedagoginį institutą ir 1954 m. gavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo diplomą. 1948–1960 m. dirbo Valstybinėje pedagoginės literatūros leidykloje (dabar „Šviesa") Kaune, 1961 m. Enciklopedijų redakcijoje, 1962–1992 m. Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Vilniuje (dabar „Vaga").

Juozas Naujokaitis išvertė daug garsių pasaulio literatūros klasikos kūrinių: iš prancūzų kalbos – J. Verne'o „Kapitono Granto vaikus" (su R. Jankevičiūte), J. Bédier „Romaną apie Tristaną ir Izoldą", B. Clavelio „Žiemos vaisius", G. de Maupassant'o romanus „Mont Oriolis", „Stipri kaip mirtis", „Pjeras ir Žanas", F. Mauriaco „Link nežinomos jūros", H. Troyat „Egletjerų šeimą", iš rusų kalbos – N. Kazantzakio „Vėl Kristų kala ant kryžiaus", L. Pirandello romaną „Velionis Matija Paskalis" ir kitus.

Pripažintas talentingu vertėju, Juozas Naujokaitis išvertė apie dvidešimt knygų (svarbiausią vietą jo vertimų sąraše užima Guy de Maupassant'o kūriniai), o didžiąją gyvenimo dalį atidavė verstinių knygų redagavimui. Jo redaguotas knygas, kurių dauguma – taip pat pasaulio klasikos šedevrai, sunku būtų suskaičiuoti. Kaip profesionaliam redaktoriui, jam taip pat negailėta nuoširdžių pagyrų. Vertėjai laikė jį didžiausiu autoritetu, gyrė už reiklumą ir atsakingumą, darbštumą, kruopštumą ir atidumą. Pagarbą kėlė ir kitos Juozo Naujokaičio savybės: jautrumas, taktas, santūrumas, pakantumas ir kuklumas.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga