Vieniems jis galbūt sukėlė poetiškų minčių, kitus paragino prisiminti žiemos sporto teikiamus malonumus, o trečius privertė tiesiog griebtis kastuvų (šias eilutes rašau sekmadienį) ir atsikasinėti kelius į mūsų bendros veiklos pasaulį.
O jame štai baigiasi 2012-ieji, kovingi, pasionariniai. Netikiu astrologų prognozėmis, bet, regis, kažkuris pranašavo juos tokius būsiant. Tačiau turbūt labiausiai visuomenę įelektrino ne dangaus kūnai, o Seimo rinkimai. Net, atrodė, niekaip su rinkimais nesusijusių įvykių sukelti jausmai vėliau buvo suinteresuotų asmenų išradingai panaudoti savam tikslui pasiekti. Racionalūs balsai šioje kakofonijoje, kaip visada, buvo neišgirsti ir nutilo. Liko karti abejonė, ar visi, reikalaujantieji tiesos ir teisingumo mūsų valstybėje, iš tiesų jų nori. Gal dauguma siekia tik savo tiesos ir savo teisingumo, kurių kontūrus braižo ne protas, o stiprūs jausmai? Tuomet – kam su kuo nors tartis, kam derinti veiksmus? Viešųjų ryšių specialistams tokia visuomenės būsena labai paranki. Jiems net didelio darbo nereikia nudirbti – viskas vyksta savaime. O kilnūs mūsų norai vėl tik pagerina kelio į pragarą grindinį.
Tačiau aistros rimsta, gyvenimas tęsiasi, turime naują Seimą bei vyriausybę, kuri jau pradėjo dirbti. Belieka tikėtis, kad tiesos ir teisingumo siekis ves į priekį mūsų politikus, nes mūsų nuomonės artimiausius ketverius metus niekas ir nebeklaus.
Aistringos diskusijos neaplenkė ir mūsų žurnalo. Valdo Gedgaudo recenzija susprogdino tiksinčią bombą. Skeveldros pažiro net iki Briuselio. Nebenoriu kartoti, kad tai buvo provokatyvi recenzija apie provokatyvų spektaklį. Kai kurie jos teiginiai, išimti iš konteksto, gali būti pavadinti homofobiškais, pats jos tonas nėra mandagus. Bet ar apie meno reiškinius turime visus versti kalbėti vien tik mandagiai ir politiškai korektiškai? Šiaip ar taip, tebemanau, kad recenzijos tikslas buvo ne užsipulti seksualines mažumas, o tiktai kandžiu autoriaus stiliumi sukritikuoti spektaklį su visa jo leksika ir idėjomis. Dalis skaitytojų autoriaus intencijas suprato kitaip. Įsižeidusiųjų ir pasipiktinusiųjų reakcija socialiniuose tinkluose parodė, kad diskusijų šiais klausimais galimybės taip pat ribotos – daugiausia girdėjosi reikalavimų uždrausti ir nubausti. Praeitame numeryje atspausdinome porą minėtai recenzijai prieštaraujančių nuomonių. Jos tokios pat aistringos ir, manau, tuo įdomios skaitytojams. Tačiau jausmingai vienas kitam priekaištaudami nepasieksime kokio nors sutarimo – bus tartum ta pati rinkiminė agitacija, tik jos tikslai sunkiau pamatuojami. Išmokti gerbti vienas kitą kur kas sunkiau negu išsakyti emocijomis apsunkusią nuomonę.
Kiekvieno mūsų žurnalo tituliniame puslapyje parašyta, kad skelbdama įvairių autorių straipsnius, redakcija sau ir skaitytojams pasilieka teisę turėti kitą nuomonę. Mes nevykdome žurnalistinių tyrimų, neformuojame viešosios nuomonės, o tik spausdiname tekstus. Suprantama, jų autoriai savo nuomonę įvairiais klausimais turi ir reiškia. Nesunku pastebėti, kad redakcijos žmonės taip pat ne visada vieningai vertina mūsų skelbiamus straipsnius. Tad kokios išeitys? Atmesti visus bent kiek kontroversiškesnius tekstus ar pasilikti prie vyr. redaktoriaus nuomonės? Nemanau, kad bent viena jų būtų patraukli skaitytojams, redakcijos žmonėms, o svarbiausia – autoriams. Mes nenorime imtis cenzūros ir manome, kad kiekvienas aštresnis nuomonių susidūrimas ugdo vidinius autorių cenzorius, o skaitytojus verčia padiskutuoti su savimi pačiais.
Bet štai mus užklojo baltas sniegas. Telieka po juo mūsų piktos mintys. Artėja Kalėdos, šventė, kuri šiose platumose suvienija (ar bent turėtų suvienyti) visų religijų tikinčiuosius. Tuos, kurie dievina gamtą, ir tuos, kurie mano, kad ši teturi tarnauti tikinčiam žmogui. Saulė jau nusileido į savo tamsos gelmes ir ruošiasi kasmečiam šuoliui aukštyn. Kaip jau ne kartą buvo, žinantieji mums pranašauja pasaulio pabaigą. Kaip tik tą dieną, kai šis žurnalo numeris keliaus pas prenumeratorius ir į prekybos taškus. Skubu pareikšti, kad mes už tai niekaip nesame atsakingi.
Tad linkiu visiems mūsų skaitytojams, autoriams, kūrėjams bei žurnalo darbuotojams linksmų ir jaukių Kalėdų, o joms pasibaigus – vaisingų, kūrybingų 2013-ųjų anno domini metų.