Lina Laura Švedaitė. Lisabonos pakraščiai. Jose Ferreiros „Out of Law“

7 dešimtmetyje Lisabona plėtėsi. Dėl didžiulės emig­racijos Portugalijoje trūko statybininkų bei gamyklų darbininkų. Darbams buvo verbuojami savanoriai iš Žaliojo Kyšulio salų, Angolos, Gvinėjos Bisau. Kiek vėliau šiose šalyse prasidėjęs dekolonizacijos procesas gerokai išderino politinį ir pilietinį stabilumą – Afriką paliko dar daugiau žmonių ir tapo imigrantais Portugalijoje. 1974–1976 m. per vykusią Balandžio revoliuciją buvo nuversta autoritarinė Marcello José Caetano vyriausybė ir pradėtos didžiulės demokratinės reformos – kartu apsunkintos ir pilietybės įgijimo sąlygos.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Taip Portugalijoje kilo imigracijos problema. Lisabonos priemiesčiai savavališkai apstatyti nameliais iš statybinių atliekų: naujakuriai statybų amatą išmanė neprastai, žinojo, kaip iš kaimyninių pastatų „pasiskolinti“ elektros ir vandens. Sparčiai kūrėsi šeimos, formavosi bendruomenė, kuri vadovavosi niekur nerašytomis taisyklėmis.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Ir šiandien daug šiuose rajonuose gyvenančiųjų neturi asmens dokumentų, nėra aiškus jų skaičius – gimimai ir mirtys retai registruojami. Žinoma, kad auga jau trečia karta. Žmonės čia renkasi uždarą gyvenimą, nėra pratę išeiti toliau savo teritorijos. Retas vaikas, gimęs gete, yra matęs vandenyną ar lankęsis pačioje Lisabonoje. Dauguma patiria problemų dėl savo tautinio identiteto – neturi realaus ryšio su Afrika, tačiau jaučiasi nesaugiai ir portugališkoje aplinkoje. Dėl to sunku mokytis mokyklose, daug kas jos tiesiog nelanko – renkasi gatvės gyvenimą, užsiima narkotikų ir ginklų prekyba, prostitucija. Dažnai tuo pačiu užsiima ir kiti bendruomenės nariai.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Viename namelyje paprastai gyvena 6–7 žmonės. Šeimos tarpusavyje palaiko labai glaudžius ryšius – prižiūri vieni kitų vaikus, dalijasi pinigais, viršenybę turi vyriausieji. Dienomis čia garsiai skamba muzika, kudakuoja arba ant grotelių skrunda vištos, o naktimis įvedamas kone karo režimas – kvartalai neapšviesti, kiekvienas praeivis su žibintuvėliu rankoje gali būti palaikytas policijos pareigūnu ir apmėtytas akmenimis.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Natūralu, narkotikų nevartojantys Lisabonos gyventojai čia lankytis vengia. Nuomonę apie getus jie susidaro iš trumpų televizijos reportažų ar straipsnių apie kasdienes pjautynes. Turistams ten žioplinėti taip pat nerekomenduojama. O užklydę į šias apylinkes dažnai susidaro įspūdį, kad afrikiečiai gyvena labai gerai – neva jie turi ir plazminius televizorius, ir galingus automobilius. Vienaip ar kitaip, tokia vieta yra puikus taikinys įvairiems antropologiniams tyrimams, nevyriausybiniams ir vyriausybiniams projektams ar programoms įgyvendinti. Pastaruoju metu Lisabonos pakraščių kvartalai aktyviai naikinami, o gyventojai iškeldinami į naujus būstus, bet, kaip žinia, naujos sienos problemos neišsprendžia.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Prieš 10 metų pagal Europos Sąjungos finansuojamą programą čia savanoriavau ir aš – „Bairro 6 de Maio“ gete turėjau padėti vaikams integruotis į Lisaboną, Portugaliją, Europą, rodyti pavyzdį, mokyti anglų kalbos, suteikti vilties... Bet po mėnesio jau slebizavojau kreoliškai ir šokau funaną, o jie iš manęs juokėsi – aš gi neturiu užpakalio ir nejaučiu groove’o. Ten susipažinau ir su fotografu Jose Ferreira, dar spėjusiu įamžinti „Bairro 6 de Maio“ būtį ir buitį. Prieš metus šis kvartalas galutinai sunaikintas.

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

J. Ferreira sako, kad „Bairro 6 de Maio“ nėra tik nusikaltimai ir lūšnynai. Bet ir yra. Ši bendruomenė gyvena visuomenės paribiuose, o paribiai šį tą pasako ir apie pačią visuomenę. Turi pasakyti.

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“

 

Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“
Jose Ferreiros nuotraukos iš ciklo „Out of Law“