Vaclovas Krutinis

1948 09 27–2013 10 30

Nuotrauka iš LDS archyvoSkulptorius Vaclovas Krutinis gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą ir įgijo skulp­tū­ros specialybę. Nuo 1974 m. pradėjo dalyvauti parodose, 1978 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Dešimt metų (1998–2008) – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, ėjo Lietu­vos meno kūrėjų asociacijos viceprezidento ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos viceprezidento pareigas.
V. Krutinis kūrė kamerinės ir mažosios plastikos darbus, monumentalias skulptūras viešosiose erdvėse, antkapinius paminklus. Pirmenybę teikė granitui ir marmurui. Dėmesys medžiagos savybėms ir apibendrintai, neretai konstruktyviai formai, kuri dažnai siejasi su lietuviškojo modernizmo tradicijomis, atida kūrinio ir aplinkos harmonijai –­ tai išskirtiniai V. Krutinio kūrybos bruožai, liudijantys kūrėjo universalumą, gebėjimą valdyti medžiagą, formą, mastelį. Skulptūrose justi išmintis, būties amžinumas, kartais skausmas, o daugiausia – susikaupimas. Menininko kūryboje ryškėjo dvi pagrindinės kryptys – figūrinė skulptūra ir abstrakti forma, kurios visada koegzistavo. Apibendrintos iki simbolio figūros virsdavo brandžią mintį perteikiančiomis kompozicijomis („Išeitis", „Būtis", „Apgrąža", „Kilmė"), o abstrakčios formos savo plastika buvo artimos monumentaliajai skulptūrai, nors kartais jų masteliai nebuvo dideli.
Beveik trisdešimt skulptoriaus sukurtų kūrinių puošia viešąsias erdves Vilniuje, Ukmergėje, Kupiškyje, Panevėžyje, Birštone, Jonavoje ir kitur. Tarp minėtinų – „Metraštininkas" ir „Motinystė", „L. Stuoka-Gucevičius", „Dionizas Poška", „Šv. Jonas Nepomukas", paminklas generolui J. Černiui, paminklinis biustas A. Plechavičiui, dekoratyvinės kompozicijos Naujosios Vilnios ligoninės erdvėse. Skulptorius sukūrė beveik keturiasdešimt antkapinių skulptūrinių paminklų. Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės galerija Kaune, Tretjakovo galerija ir Dailės akademija Maskvoje, privatūs kolekcininkai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Kūrybingiausius savo gyvenimo metus V. Krutinis atidavė nedėkingam valdiškam darbui. Laikas, kai jis dirbo šį darbą, nebuvo ramus ar juo labiau palankus kūrybai. Nors kai kam nepatiko jo sąžiningumas, tačiau visi jam jautė pagarbą – už tvirtybę, atvirumą ir supratingumą. Skaudu buvo, kai likdavo nesuprastas, bet sugrįžęs prie molio, medžio, akmens atsigaudavo. Kūryba buvo jo prieglobstis, namai ir ramybė. Dabar ta ramybė lieka amžiams su juo...

Lietuvos dailininkų sąjunga

Draugai