„LRT televizijos“ laida „Nes man tai rūpi“

– Žiūrėjot Kryževičienės „Nes man tai rūpi“, kur mus Poetas pelėsiais išvadino?

– O mes jį užtat kadaise pacientu apšaukėm – ir, matot, kaip pataikėm! Apsiraminkit, gražus gi bernas, lygino mus su šokių dešimtuku, vadinasi, televizorių žiūri. Gal eis kaip Ivaškevičius pats šokti?

– Ir pabaigoje į Kryževičienės „Ką daryti?“ subliovė, kad akademinį jaunimą reikia pritraukti. Ką gi trauksi, Rimvydai, jeigu ten, kaip prieš penkias minutes sakei, tik jaunos recenzentės, anotacijas rašančios?

– Bet kuri ten iš jūsų recenzijoje supainiojot herojų frazes? Eikit sau, kaip negražu. Kritiku negali būti kiekvienas panorėjęs! Čia poetų privilegija.

– Nieko aš nepainiojau, tiesiog rašiau subjektyviai, poetiškai, visa širdimi mylėdama kultūros lauką...

– Taip, ir aš vieną kartą važiavau taksi ir taksistas buvo įsijungęs „Klasikos“ programą. Tai aš pamilau tą taksistą...

– O aš, prisipažinsiu, kai dabar rašau recenziją, tai mane apima baimė nusišnekėti, neįtikti jam. Jaučiu, net kad už nugaros stovi ir laukia, kada galės perskaityti ir įsisiurbti savo juodomis lūpomis į mano baltą kaklą...

– Eik tu, eik tu, visai ištižai. Jo gi kitas, vyresnis, giliai tautinis, adresatas, geriau eik parašyt apie kokį nors Saukos paveikslą, nes, matai, anie neberašo. Žiūri į Sauką kaip ožiai į naujus vartus.

Ožkos