Kone visada esate kalbinamas kaip poetas, o štai man įdomiausia pasikalbėti su jumis apie vertimo darbą, taigi ir kalbinsiu Almį vertėją. Paprastai vertimas lieka gerokai nuošaliau nei originalioji kūryba, vertėjas neturi tokio svorio, kokį turi autorius, nors dažnai būtent vertėjai labai svariai prisideda prie nacionalinės kultūros, literatūros raidos. Kaip jūs pats vertinate vertimo veiklą? Reikalas tas, kad man pačiam vertimas dažniausiai yra antraeilis užsiėmimas. Maža to, net nelaikau sa...
Literatūros tyrinėtojui, semiotikui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. sukako 75-eri. Spausdiname prof. Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą K. Nastopkos kūrybos vakare Lietuvos rašytojų sąjungoje balandžio 8 d. Kęstučio Nastopkos sukaktis išsprūdo iš akiračio ir jau pateko į išsprūstančios prasmės tinklus. Bet gal dar ne visai. Mėginu išsprūstančią prasmę sutvirtinti lengviau sugaunamomis ne tik poezijos, bet ir kritikos reikšmėmis, tiesio...
I. Asmeninės skaitymo istorijos eskizas „Neįsivaizduoju poezijos be istorijos. Kaip ir istorijos be poezijos", – viename savo tekstų rašė Eugenijus Ališanka („Ar istorija turi ateitį", Šiaurės Atėnai, 2010, Nr. 23). Mokslo ir meno sąveika, aprašyta Ališankos, randasi įvairiais būdais, vienas jų – kai akademikai skaito grožinės literatūros kūrinius, o kūrybos žmonės studijuoja istorikų tekstus, mąsto apie praeitį ir ją interpretuoja. Ką duoda toks sąlyčio tarp mokslo ir meno dimensijų kūrima...
Nuoširdžiai užjaučiame poetą Gintarą Patacką dėl brolio Algirdo mirties.Lietuvos rašytojų sąjunga ...
Sėdite su tokia jauna gražia norvege, gurkšnojate kavą ir – kalbatės. Šiaip jau dažnai įdomiau kalbėtis su ne tokiomis gražiomis ir ne su tokiomis jaunomis merginomis. Bet ši mergina dar ir protinga – taigi, tiesiog trigubas malonumas – sielai, akims ir ausims. O ir kavos skonis visai neblogas, rankoje smilksta cigaretė, vėjelis vaikosi debesis, tolumoje – smaragdo žalumo, o gal ir mėlynumo jūra. Veiksmas vyksta Rodo saloje, tarptautiniame kongrese, penkių žvaigždučių viešbutyje – bet šito...
„Kai man geriau, man beveik pavyksta apsimesti normaliu žmogumi. Kai blogiau, aš tarsi negaliu pati savęs surasti... Nežinau, kas esu ir ko dar neteksiu." Taip kalba Jullianne Moore vaidinama moteris filme „Vis dar Elis" (2014). Šeštą dešimtį įpusėjusi lingvistikos profesorė mėgina paaiškinti savo jauniausiai dukrai, ką reiškia sirgti Alzheimeriu. „Oskaru" įvertintas Moore darbas – tai dar vienas išskirtinis moters vaidmuo, šalia Judi Dench įkūnytos Iris Murdoch („Iris", 2001) ar Meryl Stre...
Kovo pabaigoje Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaryta Cornelios Gurlitt (1890–1919) grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.", kuri veiks iki rugsėjo 18-osios. Paroda atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje Vilniuje medicinos seserimi dirbusios dailininkės dramą. Didžioji dalis eksponuojamų darbų 1917 m. sukurti Vilni...
1. Ko pasigendate (jei pasigendate) Lietuvos mene (literatūroje, dailėje, teatre, kine ir kt.) plačiąja prasme? Ar nūdienos menas (pa)tenkina Jūsų lūkesčius? Geriausia yra neturėti lūkesčių, nes jie neretai gadina gyvenimo horizontą. Kamuojies dėl to, kad nusivylei ar ko nors pasigedai, nes pasigesti visuomet galima ir įmanoma, net ir tada, kai, rodos, neturi lūkesčių. Manau, kad gyvename lūkesčių konstravimo, jų nuolatinio žadinimo ir apvylimo ar net nusivylimo, t. y. lūkesčių neiš(si)pildym...
2015 m. kovo 24 d. eidama 89-uosius metus Rygoje mirė latvių poetė ir vertėja Astridė Ivaska. Išėjus Astridei, baigėsi ištisa latvių literatūrinės išeivijos epocha. A. Ivaskos biografija daugeliu atžvilgių ypatinga. Gimė Rygoje, iškilaus Latvijos armijos generolo Martinio Hartmanio, 1940 m. deportuoto į Rusiją, šeimoje. Pirmąjį latvių kilmės poetą Indrikį Neregį, kuris iš tikrųjų buvo Hartmanis, laikė tolimu savo protėviu ir 200-ojo jo gimtadienio proga parašė jam skirtą eilėraštį. Indriki N...
1947 02 21 – 2015 03 29 Petras Dirgėla – vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų, prozininkas, eseistas. Skaitančiosios visuomenės ir literatūros kritikos dėmesį patraukė jau pirmoji P. Dirgėlos kartu su broliu Povilu parašyta knyga – novelių ir apsakymų rinkinys „Žaibai gęsta rudenį" (1971). Vėliau pasirodė drauge parašyti apsakymų ir apysakų rinkiniai „Pasimatymai", „Aistrų atlaidai", romanai „Likime, keliauk sau", „Šalavijų kalnas", „Pogodalis", „Šermenų vynas". Nuo 9 deš...