Ką ir kaip mums pasakoja prekių ženklų ir kitų reiškinių pavadinimai. Nėra. Ir tada yra. Panašiai elgiasi kalba. Kai žodžiai įvardija reiškinius, šie įgyja kitą svorį. Reiškiniai tarsi tampa, stoja. O neįvardyti dalykai lieka efemeriški. Galima užginčyti, kad jų gal net nėra. Kaip depresijų jokių anksčiau nebuvo. Diskusijoje internete žmogus klausia, kaip paleisti mintis apie buvusią meilę. Komentatorė atmeta nuorodą: gal tau „limerence“? I...
Turizmą ir keliones neretai skatina sociokultūriniai vaizdiniai apie kitą arba, kaip pasakytų filosofė Sara Ahmed, „svetimo fetišizavimas“ (stranger fetishism). Tai reiškinys, kai kitoniškumas yra hiperbolizuojamas, estetizuojamas, modifikuojamas ir šitaip redukuojamas iki paviršutiniškų, stereotipinių bruožų. Susidūrimai su kitoniškumu, kurių siekiama leidžiantis į kelionę, įprasminami įvairiai – jie siejami su egzistencinėmis i...
Motinystės ir kūrybos dichotomija, kaip ir daugelis kitų dichotomijų, radosi ne iš moters. Tad apie tai neverta nė kalbėti. Geriau pakalbėkime apie tai, kaip kūrėjoms sekasi persiplėšti per pusę, kai, likus dienai iki dedlaino, vaikui užkyla temperatūra. Įvairių sričių menininkės atsako į klausimus: kaip motinystė pakeitė jūsų darbo įpročius? Kaip pavyko grįžti į meno pasaulį? Kaip vaikelio atsiradimas apskritai keitė santykį su menu ir kūryba? Lopšelis dirbančiom...
Mes braižome feminizmo maršrutus žymėdamos svarbias feminizmo stoteles, asmenybes ir iniciatyvas. 1995 m. buvo išleista jūsų sudaryta antologija „Feminizmo ekskursai“. Kur dabar, po trisdešimties metų, esame ir kur einame? Vertėja, menininkė Karla Gruodis Tai labai platus klausimas, į kurį sunku atsakyti be grubių apibendrinimų ar banalybių. Esminis dalykas, kurį mačiau prieš trisdešimt metų, buvo tas, kad lyčių vaidmenų klausimas (ku...
Praėjo trisdešimt metų nuo Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“ pasirodymo. 1995-aisiais tai buvo tarsi povandeninio ugnikalnio išsiveržimas, daugiabalsis emancipacijos choras, o jaunai studentei – ir gelbėjimosi ratas, kurio stveriesi ieškodama savo vietos ne tik šeimoje, bet ir meno bei mokslo pasaulyje. Ar šiandien gyvos feminizmo idėjos? Kaip per tą laiką pasikeitė...
Pirmiausia tai yra jausmas. Šlykštus jausmas, kai neturi pasirinkimo – tik bendradarbiauti. Bendradarbiauti sąlygomis, kurios atrodo nesąžiningos, primestos kažkieno kito, kitaip tariant, nelyg prastas skonis burnoje. Visi kiti galimi pasirinkimai – tik ekstremalūs: bėgti, viską palikti, arba kaip tik priešingai – aklai kovoti nelygioje kovoje, svetimoje teritorijoje, nesavomis priemonėmis, pasiryžus suvaryti peilį iki pat rankenos įtikinėjant save, k...
× Christophe Ayad Arabų tapatybę ir atmintį tyrinėjantis menininkas dienraščiui „Le Monde“ duotame interviu sako: „Persijos įlankos šalys ir Japonija panašios tuo, kad domisi ne tik savimi, bet ir platesniu pasauliu.“ 43 metų menininkas ir kultūros verslininkas Sofiane’as Si Merabet yra knygos „Sutrikęs arabas“ („L’Arabe confus“, leid. „Belfond“) autorius, sukūręs instagramo paskyrą @theconfuseda...
Filosofo Emilio Ciorano mąstymas – galimas raktas dirbtinio intelekto temai atrakinti. Būdamas vos dvidešimt šešerių rumunų filosofas Emilis Cioranas (1911–1995) emigravo į Prancūziją, kur visą tolesnį gyvenimą prancūzų kalba plėtojo savo egzistencialistinę pesimistinę filosofiją. 1973 m. pasirodė jo filosofinių aforizmų knyga „Apie nedalią būti gimusiam“ („De l’inconvénient d’être né“), kurioje filosofas i...
Antakalnio g. „Caffeine“. Fone rangosi nuobodus fankas, vis sušnypščia kavos aparatas ir, žinoma, užsakymai: šalta moka su avižų pienu, mačia su kokosų pienu, šilta latė be kofeino, bet su aviečių sirupu. Baroko renesansas ausiai! Lankytojai – vien studentai, nors prie lango sėdi ir pusamžis pudelio šeimininkas su skrybėle, Juano Griso „Vyras kavinėje“. Užsisakau dvigubą espreso kavos, barista nors kiek atsikvėps. Klesteliu į fotel...
2024 m. gruodžio 4 d. naktį įsiregistravęs į viešbutį, L. praskleidė užuolaidas ir nesusilaikė nenufotografavęs to, ką išvydo pro langą, – blausiai apšviestoje gatvėje stovintį karinį šarvuotį. Nuotrauką su prierašu „Na va, atskridau i demokratijos pabaiga, haha“ atsiuntė man. Tuo metu – Vilniuje vakaras dar tik buvo prasidėjęs – stovėjau ilgoje eilėje prie baro tualeto, taigi iškart sureagavau: „Kas vyksta?!“ Ji...