Publicistika


  Buvęs vyr. redaktorius Gytis Norvilas rašė, kad išeina į gatvę, o aš, galima sakyti, iš ten ateinu. Nors kultūros lauke sukuosi jau dešimtmetį, esu parašiusi ne vieną vidutinišką ar gerą tekstą, nepriklausau jokiai gildijai. Daug kas manęs nepažįsta, nežino, ar verta pasitikėjimo – juolab žvilgtelėjus į mano mergaitišką veidelį ar pasiklausius kalbant per radiją. Esu kaip neredaguotas tekstas, kažkas kliūva. Ir tai yra mano,...


× Oksana Judakova   Ričardas Šileika – rašytojas, fotografas, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros specialistas praktiniam studentų mokymui, plenerų dalyvis, parodų autorius ir recenzentas. O tuopat žmogus, renkantis geležėles, smėlį, pamestus smulkius daiktus, nuogirdas, dienos būsenas, šviesos pluoštus... Menotyrininkė Agnė Narušytė yra prasitarusi: „Geležėlė – turtas, bet tik vaikui ar nuostabos meistrui.“ Taikliai p...


„Kai gyvenimas apsunksta, įkvėpk ir skrisk į Maljorką.“                               Anonimas (greičiausiai vokietis)   Vieną tamsų sekmadienio vakarą su vyru žiūrėdami žinias iš Ukrainos sugalvojome skristi į saulėtąją Maljorką. Kitaip tariant, pabėgti nuo sunkio. Vis tiek pasaulis jau į pabaigą, žiema buvo peržengusi žmogiškąsias ribas, yolo, carpe diem, c’est la vie ir pan. Kai...


× Toma Gudelytė   Francesco M. Cataluccio – italų rašytojas, leidėjas, literatūros kritikas, lenkų kultūros žinovas, vienas fondo GARIWO (pasaulio tautų teisuolių atminimui puoselėti) steigėjų. Gegužės pabaigoje Italijoje pasirodė jo kelioniniai eskizai apie Lietuvą „Itakės nebėra“ („Non c’è nessuna Itaca“). Knyga pristatyta gegužės 22 d. tarptautinėje Turino knygų mugėje, susitikime „Ukraina ir jos seserys“. Apie Lietuvą...


Į Rusiją tarsi sugrįžo orveliški 1984-ieji – kalbama ir rašoma sunkiai suprantama kalba. Knygos „Nepatogi praeitis“ (2020) autorius Nikolajus Epple’as aiškina, kad Rusija nesusitvarko su savo praeitimi, negali demokratizuotis – po atšilimo užslenka naujas totalitarizmo debesis ir valstybė vėl tampa svarbesnė už žmogų, jėga svarbiau už vertybes. Beje, prasidėjus karui Rusijoje šią knygą labai greitai išpirko ir perka kartu su...


Nacionalinėje Londono galerijoje Edgaro Degas pastelė „Rusų šokėjos“ buvo pervadinta į „Ukrainiečių šokėjas“, mat šios pasipuošusios nacionalinėmis spalvomis – geltona ir žydra. Pervadinimas įvertintas kaip politinis pareiškimas, kalbėta apie mikropergalę prieš rusiškąjį imperializmą. Avangardo meno istorijos Rytų Europoje specia­listai puikiai supranta šį įsitvirtinimo poreikį, tačiau kartu yra susirūpinę...


„Norint pradėti viską iš naujo, reikia žiaurumo. Kad neįsiviešpatautų chaosas, mums reikia kažko, kas viską suniokotų, reikia svajonių diktatūros.“ Iš Dominique’o de Roux laiško Witoldui Gombrowicziui   Šis „Literatūros ir meno“ numeris (birželio 3 d. Nr. 11) – paskutinis mano redaguojamas. Laikas išeiti. Šiam leidiniui atiduota daugiau nei 11 metų (iš jų 8 metus redaktoriauta). Iš esmės at...


Štai jau keleri metai, kai grįžau iš „turistinės“ kelionės po JAV (aprašytas veiksmas vyko 2000–2001 m.). Ta mano kelionė užtruko 10 mėnesių. Galėčiau daug papasakoti apie viešnagę, bet ką dabar nustebinsi – didelė tautos dalis blaškosi po pasaulį semdamasi gyvenimiškos patirties. Nepaisant to, vieną istoriją, palikusią neišdildomą įspūdį, norėčiau papasakoti. Ši istorija apie tai, kaip svečioje šalyje, kurioj...


„There is no Ithaca“ (liet. k. „Itakės nėra“), – skelbia 1996 m. išleistos dvikalbės Jono Meko poezijos rinktinės pavadinimas. Knyga, sudėta iš „Semeniškių idilių“ ir „Reminiscensijų“ ciklų – pirmojo apie prarastus namus, antrojo apie sunkų kelią juos palikus, primena, kad Odisėjas negali grįžti namo, nes tokių, kokius paliko, nebėra. Šiandien ukrainiečių pabėgėlių registracijos centre išgirdusi klausi...


Gegužė šalta. Daug politinių dulkių ir karo rūkas, o kažkuo juk reikia kvėpuoti. Baigiantis žiemai „LRT radijo“ laidoje „Tarp praeities ir ateities“ pasirodęs interviu su Tomu Venclova tam tikra prasme yra šviežio oro gurkšnis visiems dūstantiems. Turint omenyje, kaip jaunoji ir vyresnioji kartos nuolat kiršinamos, o populiarioji kultūra nurašoma, T. Venclova rodo, kaip išlaikyti nuolankią ir demokratinę laikyseną. Atrodė, kad ve...