Publicistika

Visuomenėje netyla diskusijos apie švietimo kokybę, tad norisi apmąstyti problemas, kylančias dėstantiesiems literatūrą mokykloje. Tačiau šį kartą norėtųsi pažvelgti ne į konkrečius kūrinius, o į principus, kuriais grindžiami pasirinkimai ir kaip visuomenei pristatomos bendrosios programos. Kodėl švietimo procesų kritikai jaučiasi blogai? Tiek 2011 m. patvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programa, tiek 2016 m. pagrindinio ugdymo programa dar per svar...


Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau.“ Pradžios knyga Mūsų baimė tikriausiai daugiau pasako apie mus nei apie tai, ko mes bijome. Larsas Svedsenas „Nelengva gyventi bijant, ar ne? Štai ką reiškia būti vergu.“ Replikantas Rojus Batis. „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, 1982   Ugnė Žilytė. „Varnas 2“, 2019.   Pirmoji Biblijoje aprašyta emocija yra...


Verta ne apriboti mokyklinės literatūros kursą, ne sprausti jį į tautinio naratyvo ribas tarsi į Prokrusto lovą, o ieškoti būdų pateikti klasiką šiuolaikiškiau, suprantamiau. Tam galėtų tikti, tarkim, internetinio susirašinėjimo forma. Klasikinė literatūra klasikinėmis formomis, neišbandžius technologinių teksto pavidalų, riboja galimybę perteikti humanitarines žinias. Tuo įsitikinęs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų faku...


Antras pagal dydį Bulgarijos miestas Plovdivas drauge su Italijos Matera tapo šiųmetėmis Europos kultūros sostinėmis. Šventinis atidarymo fejerverkas Plovdive jau išsisklaidė. Ne viskas klostosi sklandžiai. 2017 m. iš savivaldybės įsteigto fondo „Plovdivas 2019“ (jis rūpinasi projekto „Plovdivas – Europos kultūros sostinė 2019“ įgyvendinimu) tarybos buvo pašalinti keli visuomenės atstovai. Vėliau, viešai užsipuolus Plovdivo ...


Psichologinių trilerių autorius Hermanas Kochas romanuose „Vakarienė“ ir „Griovys“ įtraukia į prieštaringą įtakingų politikų pasaulį, o dabar rašo knygą iš karalienės perspektyvos. Olandų rašytoją domina spalvingi personažai, paprastai įsiveliantys į komplikuotas situacijas. Lietuviškai pastaraisiais metais pasirodė net trys H. Kocho knygos, o romanas „Vakarienė“ pagal vertimų į kitas kalbas skaičių pasiekė Nyderlandų grožin...


Užsitęsęs rašytojo, dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus puolimas, kurį dar pakurstė grasinimai fiziškai susidoroti, paliečia begalę klausimų ir skaudulių. Vienas jų – Lietuvos žydai mums vis dar yra svetimi. Holokaustas tebėra „jų“ reikalas, ne mūsų, paraleliai nuvilnijusi tragedija, nepersidengusi su „mūsiške“ trėmimų tragedija. Tai be galo gili ir kompleksiška, istoriografijos ribas peržengianti tema, veikianti ne išskirtinai...


Anksčiau Nacionalinio diktanto nesu rašiusi, matyt, nebūčiau įsijungusi jo ir šiemet, bet laidos vedėjas po spaudos apžvalgos paragino klausytis toliau – susigundžiau. Prisiminiau, kad Glazgo universiteto lietuvių bendruomenė, kuriai kadaise priklausiau, rašymo akcijoje dalyvaudavo gana aktyviai. Paskui jie kartu eidavo išgerti kavos ar nuveikti ko nors smagaus. Nebloga paskata susiburti. Vis dėlto iki šiol neturėjau progos savęs paklausti, kokia apskrita...


Dalykas, kurio bijau labiausiai, yra baimė. Michelis de Montaigne’is Kas yra baimė? Vienareikšmio atsakymo pateikti neįmanoma. Baimė reiškia keletą skirtingų, tačiau susijusių psichologinių būsenų. Mes galime bijoti ko nors, mes galime bijoti ką nors padaryti, mes galime bijoti, kad kas nors nutiks, arba galime tiesiog bijoti. Wayne’as A. Davisas Istorija yra kupina emocijų, tarp kurių baimė viena iš negailestingiausių. Baimė glūdi pačiame istorinės kovos epi...


Bauhauzo mokyklai sukanka 100 metų, vokiečiai pasirengę audringai švęsti. Veimaro meno mokykla tebelaikoma pažangia, radikalia ir maištinga. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Viskam – visoms iškilmėms – pasiruošta kaip reikiant: Bauhauzui 100 metų, nieko negalima palikti atsitiktinumui. Veimare, Berlyne ir Desau bus atidaryti net trys nauji muziejai, o visoje Vokietijoje vyks šimtai išskirtinių parodų, festivalių, simpoziumų, žinoma, daug d...


Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė šiemet pelnė „Nacionalinės emancipacijos dienos“ iniciatyvos įsteigtą apdovanojimą už akademinį tekstą – straipsnį „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“ („Acta Academiae Artium Vilnesis“, 2017, Nr. 85, p. 185–201). Vasario 17 d. apdovanojimai įteikti už 2017–2...


Draugai