Motinystės ir kūrybos dichotomija, kaip ir daugelis kitų dichotomijų, radosi ne iš moters. Tad apie tai neverta nė kalbėti. Geriau pakalbėkime apie tai, kaip kūrėjoms sekasi persiplėšti per pusę, kai, likus dienai iki dedlaino, vaikui užkyla temperatūra. Įvairių sričių menininkės atsako į klausimus: kaip motinystė pakeitė jūsų darbo įpročius? Kaip pavyko grįžti į meno pasaulį? Kaip vaikelio atsiradimas apskritai keitė santykį su menu ir kūryba? Lopšelis dirbančiom...
Mes braižome feminizmo maršrutus žymėdamos svarbias feminizmo stoteles, asmenybes ir iniciatyvas. 1995 m. buvo išleista jūsų sudaryta antologija „Feminizmo ekskursai“. Kur dabar, po trisdešimties metų, esame ir kur einame? Vertėja, menininkė Karla Gruodis Tai labai platus klausimas, į kurį sunku atsakyti be grubių apibendrinimų ar banalybių. Esminis dalykas, kurį mačiau prieš trisdešimt metų, buvo tas, kad lyčių vaidmenų klausimas (ku...
Praėjo trisdešimt metų nuo Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai. Moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“ pasirodymo. 1995-aisiais tai buvo tarsi povandeninio ugnikalnio išsiveržimas, daugiabalsis emancipacijos choras, o jaunai studentei – ir gelbėjimosi ratas, kurio stveriesi ieškodama savo vietos ne tik šeimoje, bet ir meno bei mokslo pasaulyje. Ar šiandien gyvos feminizmo idėjos? Kaip per tą laiką pasikeitė...
Pirmiausia tai yra jausmas. Šlykštus jausmas, kai neturi pasirinkimo – tik bendradarbiauti. Bendradarbiauti sąlygomis, kurios atrodo nesąžiningos, primestos kažkieno kito, kitaip tariant, nelyg prastas skonis burnoje. Visi kiti galimi pasirinkimai – tik ekstremalūs: bėgti, viską palikti, arba kaip tik priešingai – aklai kovoti nelygioje kovoje, svetimoje teritorijoje, nesavomis priemonėmis, pasiryžus suvaryti peilį iki pat rankenos įtikinėjant save, k...
× Christophe Ayad Arabų tapatybę ir atmintį tyrinėjantis menininkas dienraščiui „Le Monde“ duotame interviu sako: „Persijos įlankos šalys ir Japonija panašios tuo, kad domisi ne tik savimi, bet ir platesniu pasauliu.“ 43 metų menininkas ir kultūros verslininkas Sofiane’as Si Merabet yra knygos „Sutrikęs arabas“ („L’Arabe confus“, leid. „Belfond“) autorius, sukūręs instagramo paskyrą @theconfuseda...
Filosofo Emilio Ciorano mąstymas – galimas raktas dirbtinio intelekto temai atrakinti. Būdamas vos dvidešimt šešerių rumunų filosofas Emilis Cioranas (1911–1995) emigravo į Prancūziją, kur visą tolesnį gyvenimą prancūzų kalba plėtojo savo egzistencialistinę pesimistinę filosofiją. 1973 m. pasirodė jo filosofinių aforizmų knyga „Apie nedalią būti gimusiam“ („De l’inconvénient d’être né“), kurioje filosofas i...
Antakalnio g. „Caffeine“. Fone rangosi nuobodus fankas, vis sušnypščia kavos aparatas ir, žinoma, užsakymai: šalta moka su avižų pienu, mačia su kokosų pienu, šilta latė be kofeino, bet su aviečių sirupu. Baroko renesansas ausiai! Lankytojai – vien studentai, nors prie lango sėdi ir pusamžis pudelio šeimininkas su skrybėle, Juano Griso „Vyras kavinėje“. Užsisakau dvigubą espreso kavos, barista nors kiek atsikvėps. Klesteliu į fotel...
2024 m. gruodžio 4 d. naktį įsiregistravęs į viešbutį, L. praskleidė užuolaidas ir nesusilaikė nenufotografavęs to, ką išvydo pro langą, – blausiai apšviestoje gatvėje stovintį karinį šarvuotį. Nuotrauką su prierašu „Na va, atskridau i demokratijos pabaiga, haha“ atsiuntė man. Tuo metu – Vilniuje vakaras dar tik buvo prasidėjęs – stovėjau ilgoje eilėje prie baro tualeto, taigi iškart sureagavau: „Kas vyksta?!“ Ji...
Verslus, seksualus, karingas. Fašistiškas? Karo pramonės paraštėse Vilniaus kuro aparatūros gamyklos šeštajame ceche dirbome kenksmingomis sąlygomis. Žalingą aplinkos poveikį sveikatai turėjo atsverti nemokamai skiriamos kartoninės piramidės formos pieno pakuotės. Sustatytos ant storai termoizoliacine vata apsuktų vamzdžių cecho pasienyje jos buvo vieni mielesnių kultūros ar žmogiškumo ženklų. Jei neminėtume rusiškų keiksmažodžių...
Norvegijoje gyvenantį belgą rašytoją apsėdęs tradicinis Azijos akmenų menas gongshi atskleidžia gamtos ir meno priešpriešą. Iš Kinijos atvežtas gongshi ant medinio postamento, XVIII–XIX a. Metropoliteno meno muziejus („Wikimedia Commons“ nuotr.) Vaikystėje dauguma rinkdavome akmenėlius − kaip ir plunksnas, kriaukles, sraigių kiautus. Vieni paaugę nustojome tai daryti, o kiti renka toliau. Likimas lėmė, kad užaugau vietoje,...