Draugai
Algirdo Juliaus Greimo šimtmetis, prieš porą metų nuaidėjęs per pasaulį, paskatino prisiminti visas šio įspūdingai daugialypio žmogaus briaunas ir darsyk įvertinti jo įnašą į kultūrą. Dabartinei specializacijų manijos suaižytai savimonei sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma vienam žmogui pergalingai žygiuoti bent trijų mokslinių karjerų – leksikografo, semiotiko ir mitologo – keliais ir greta to, lyg paskui liktų marios laisvalaikio, nuolat rašyti įvair...
Kai spalio pradžioje „Architektūros fondas“ pakvietė dalyvauti projekte „Aikštėje“, įdėmiai perskaičiau idėjinį aprašymą ir radau ten frazę, skelbiančią apie apynauję situaciją: „Vis svarbesniu architektūros autoriumi tampa užsakovas: kartais kaip privatus asmuo, kartais juridinis, o vis dažniau ir kaip bendruomenė. Kokios jų svajonės ir kokie šviesios ateities vaizdiniai?“ Štai šitas teiginys ir tapo mano dalyvavimo projekte...
Štai jau 30 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje kaip laisvi jos piliečiai. Kovo 11-oji – gera proga aptarti istorinės atminties įprasminimo lauką, atminties karus, naujienų apie paminklus ir jų iniciatyvas akistatoje. Apskritai visą šį procesą būtų galima pavadinti visuotine paminklizacija. Kartu su visais laukdama Adolfo Ramanausko-Vanago antkapinio paminklo konkurso rezultatų, Kryžkalnio memorialo partizanams, Lukiškių kalvelės, B. Brazdžionio, A. Smetonos i...
Pradėti, žinoma, reikia nuo paties žodžio, nuo sąvokos: kas yra barbarybė, kas šiuo žodžiu vadinama? Barbarybę apibūdina tai, kad ji priešinga civilizacijai. Viena apibrėžiama per kita. Kol civilizacijos nebuvo, nebuvo ir barbarybės, o egzistavo žmonių bendruomenės ar kultūros, vadinamos pirmykštėmis. Paskui atsirado tam tikro sudėtingumo, tam tikro lygio kultūros, vadinamos civilizacijomis. Joms būdinga žemdirbystė, miestai, sudėtinga socialinė organizacija ir kita. Pirmosi...
Naujasis koronavirusas (COVID-19), žaibiškai plisdamas pasaulyje, audrina mūsų mintis ir drumsčia kasdienybę. Italija tapo pirmuoju šio viruso židiniu Europoje. Pakako vos 3 savaičių šalies ekonomikai parklupdyti, sustojo švietimas ir kultūra, socialinis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Miestai tartum išmirę, be praeivių, vos vienas kitas gatvę nedrąsiai skrodžiantis pustuštis autobusas. Didmiesčiai netikėtai prisipildė tylios tuštumos,...
× Marijus Gailius Apie laisvę galime porinti iš tribūnų, bet šįkart geriau prie bokalo. Bohemiškų erdvių ištikimojo vietininko Norvydo Birulio, žinomo šviesos efektų režisieriaus, rutina tokia: iki išnaktų dirba renginiuose, koncertuose, teatruose, o tada užeina vieno kito stiklo alaus. Ypatingi naktinio gyvenimo sargo požymiai: garbus amžius, solidi barzda ir, žinoma, geltonasis lagaminėlis.Jau tada, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis ...
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Viliui Šapokai Lietuvos Respublikos Finansų viceministrui Dariui Sadeckui 2020 m. kovo 11 d., Vilnius, Nr. 3 Kultūros periodinė spauda užsiima nuoseklia Lietuvos elitinės kultūros stebėsena ir analize, ji taip pat yra terpė atsirasti ir augti meno kritikos ir literatūros talentams. Pirmiausiai šios leidybos vertinimais remiasi Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, Lietuvos kultū...
Sovietų laikais knygos buvo deficitas. Ištroškusiam raidžių išminties tekdavo skaityti keisčiausius kūrinius. Kalbu ne apie Brežnevo knygas, kurios buvo literatūrinių negrų pusėtinai parašytos. Buvo keistesnių. Viena tokia knyga, kurios paistalai man įstrigo, buvo apie Čemulpą ar Čelpoalą – labai korėjietišku vardu, – bet ši santrumpa rusiškai reiškė alkoholį vartojantį žmogų. Juk socialistinės superfantastikos kūrinyje fantast...
× Nikodem Szczygłowski Paskutinėmis sausio dienomis Zagrebą gaubė tirštas rūkas. Priešais senojo istorinio geležinkelio stoties pastatą iš miglos išnirdavo raito karaliaus Tomislavo paminklas, už jo matyti secesinio stiliaus Meno paviljono siluetas, dar toliau tęsėsi rūke neregima parko zona, buvo girdėti mėlynų tramvajų, sukančių link Strossmayero aikštės, garsai. „Zagreb te zove“ („Zagrebas tave šaukia“), –...
Galėtų suprasti kiekvienas: mokytojai reikalavo, kad algas jiems pakeltų 6 proc. ir jų pajamos būtų pamažu suvienodintos su aukštąjį išsilavinimą turinčių viešojo sektoriaus darbuotojų pajamomis. Iš pradžių Ministras pirmininkas Plenkovićius jų reikalavimus atmetė, ciniškai paklausęs, kodėl šie nereikalauja atlyginimą pakelti 100 proc., o po, neįtikėtina, vienintelio streiko (tiesą sakant, neatsirado ir streiklaužių) nepraėjus nė savaitei visiems vi...
