Publicistika


Narius Kairys. Suvenyrai

2023-06-21 14:10:33

Ištrauka iš rašomos knygos apie piligrimystę Japonijoje „yurayura ゆらゆら“     Terminu „suvenyras“ tradiciškai apibrėžiame iš kelionės parsivežtą – rastą ar įsigytą – kokį nors lankytą vietą primenantį daiktą: nuo paprasčiausio magnetuko ant šaldytuvo iki tradicinio to krašto apdaro. Nors magnetuką veikiausiai pagamino vienoje iš Kinijos gamyklų ir tik vėliau atvežė į kurį nors turistų minias su...


Šiandien tapo norma mūsų laikus gretinti su tokiomis distopijomis kaip Aldouso Huxley’o „Puikus naujas pasaulis“ ar George’o Orwello „1984“. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Ray’aus Bradbury’o fantastinis romanas „451° Farenheito“ galimai pateikė tiksliausią aprašymą, kas vyksta mūsų visuomenėse.  Pirmą kartą 1953 m. išleistas romanas „451° Farenheito“ (vertė Valentina Churginaitė,...


× Sara Poisson Jeanas-Christophe’as Mončys (g. 1954) – aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Gyvena Paryžiuje. Lietuvoje labiausiai žinomas kaip Prancūzijos sostinėje gyvenusio ir kūrusio lietuvių skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) sūnus ir leidinio „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ autorius. Ir per pokalbį nejučia vis gręžiamės į tėvą.     Jeanas-Christophe’as Mončys. Daivos Kairevičiūtės nuotrauk...


Ištrauka iš rašomos knygos apie piligrimystę Japonijoje „yurayura ゆらゆら“   Autoriaus nuotrauka   Viena gražiausių ir kartu sudėtingiausių 88 šventyklų kelio atkarpų yra tarp Fujiideros, 11-os šventyklos, ir Shōsan-ji, 12-os. Priežastis paprasta: dvylikos kilomet­rų atstumą, skiriantį abi šventyklas, iš kurių viena yra įsikūrusi kelios dešimtys metrų virš jūros lygio, o kita – 706 m (auk&...


Dalyvaudama „Poezijos pavasaryje“ visada žinau, kad susitiksiu su kūrėjais ir skaitytojais, kurių dalis tiki, kad poezija turi galios. Malonus pojūtis – saugus ir raminantis.  Šių metų konferencijos tema „Poezijos galia ir begalybė“ taip pat prašo patvirtinimų, kad poezijos galios nesilpsta. Net siūlo jas išplėsti iki begalybės. Tai rodo didelį pasitikėjimą poezija.  O jeigu poezija jo nepateisina? Taip irgi nutinka. Būna netgi visai...


Įspūdžiai po renginio „NAUJI VĖJAI IR ATVIRAS MIKRAFAS“   Jau gerokai po devintos valandos vakaro, o Kauno kultūros centro kiemelyje bruzda žmonės. Nors lauke šilta, čia traukia  kažin kokie skersvėjai. Galbūt ore sklando kūryba? Iš tiesų, žmonės renkasi į vieną iš „Kauno literatūros savaitės“ renginių – „NAUJI VĖJAI IR ATVIRAS MIKRAFAS“. Daug dalyvių, bei lankytojų sutraukiantis renginys skaičiuoja jau trečius metus,&nbs...


× Jūratė Visockaitė   Dailininko ir rašytojo Petro Rakštiko parašytą kūrinį vienu kartu skaitai ir matai, o nupieštą (ar nulipdytą) – matai ir skaitai. Nerami jo dūšia ir ranka nori išgremžti dar ir dar. Iki dugno, iki linijos ir žodžio pabaigos, iki paties nieko.   Petro Rakštiko autoportretas   Ką tik perskaičiau įdomų Ričardo Šileikos pokalbį su tavimi – judviejų kalbėtasi 2015 m. šiaulieti...


Živilė Galdikienė. Priklausyti

2023-05-22 14:30:10

Vaikas yra vienas tik kito akivaizdoje. D. W. Winnicott     Nuotrauka iš asmeninio archyvo   Drumzlinas žiemos rytas, vangiai brėkšta. Su vyresniąja dukra spėriai žingsniuojame naujais, plačiais vaikų ligoninės-poliklinikos koridoriais. Už nugaros lieka įkyroka raudona spalva žybsintys langeliai su eilės skaičiukais registratūroje. Tas žybsėjimas kelia keistą stresą: lyg rizikuočiau nespėti į traukinį, padaryti lemtingą klaidą. Aplink matau besidairančius ir...


  Filmo „Homo Vilutis“ kadras   Kas dvi savaites kurdami, o paskui vartydami savo popierinį spektak­liuką – žurnalą „Literatūra ir menas“ – vis pasvarstome: o ką gi čia mes iš viso darome? Už langų virusas arba karas, kuriuos reikia persirgti, nuryti, suvokti. Eilinis pavasaris, eilinis menas ir bendrabūvis, kuriuos pagal profesinę pareigą (ir todėl, kad nieko daugiau nemokame) privalome eilinį kartą reflektuoti. Ir kas čia mums...


× Akvilina Cicėnaitė   Geriausios eilutės gimsta tada, kai negali jų užsirašyti, pavyzdžiui, kai vairuoji automobilį. Nors gal jos atrodo geriausios būtent todėl, kad lieka neužrašytos? Niekada nelaikiau savęs nei gera vairuotoja, nei gera rašytoja, bet kai daug metų atlieki tuos pačius veiksmus, galiausiai jie nusigludina, įgyja užtikrintumo: segiesi saugos diržą, užvedi variklį, įjungi šviesas, pajudi iš vietos. Mieste, kuriame gyveni 10 metų, vi...