Rašydami ieškome popieriaus su plonyčiu mėlynu rašteliu, kuris juokingų civilizacijos vingių veikiamas įgavo jėgos savybę. Raidė seka raidę, žodis – žodį, sakinys – sakinį. Visgi rašymas yra linijinis procesas, kurį galima išmatuoti, suskaičiuoti ženklų skaičių arba šiems ženklams užrašyti sunaudotą laiką. Priešingai – mąstymas jau ne linijinis. Sąmonėje vienu metu gali šmižinėti šimtai...
Šiais metais pasaulio krepšinio čempionate pasirodžiusi Lietuvos rinktinė netikėtai ryškiai sužibo, bet taip pat netikėtai užgeso dar gerokai iki finišo. Pabaigoje ant vos rusenančio mūsų rinktinės laužo tarsi kibirą vandens užpylė Latvijos krepšininkai, laimėdami rungtynes 30 taškų persvara. Per Lietuvos krepšinio istoriją yra buvę visko, tačiau vargu ar kas būtų patikėjęs, kad sulauksime laikų, kai mūsų rinktinė per vieną čempionatą su...
Klausydamas debatų apie tarybinius laikus ir jų atgarsius šiandien, nuolat prisimenu vieną su tuo visiškai nesusijusią senoką istoriją. Viena draugė tyrinėjo benamystę. Ta proga įsiprašė padirbėti nakvynės namuose, į kuriuos benamiai suvažiuoja pernakvoti. Buvo pavasaris, vakarai ilgi, susirinkę benamiai (o su jais ir tyrėja) žiūri „Panoramą“. O joje reportažas, kaip Romos miesto valdžia prašo piligrimų nebevažiuoti į popiežiaus Jono Pauliaus II...
Kolumbija yra viena tų šalių, kurioje dažnai dingsta žmonės. Kai kada jų palaikai surandami, neretai ištraukiami iš upių ir palaidojami kaip neatpažinti asmenys. Neatpažinti, nes jau neatpažįstami. Būna, dingusiųjų artimieji – įsivaizduokime, kad tai tėvai, – nusprendžia, jog štai čia palaidotas nepažįstamasis galėjo būti jų vaikas, čia yra jo ar jos kapas, ir ima rūpintis juo kaip savo. Simboliškai įsivaikina neatpažintąjį...
Noriu dar pagvildenti žodžių išsišokėlių fenomeną, jį minėjau tekste apie vertimus („Literatūra ir menas“, 2023, Nr. 11). Girdžiu, kaip skaitytojai kalba apie pernelyg vaizdingus, net erzinančius žodžius vertimuose, kaip diskutuoja radijo laidose, matau, kaip rašo apie juos komentaruose. Man atrodo, tai svarbi tema, atverianti tam tikrą požiūrio į vertimus posūkį. Erzinančiai vaizdingi Žodžiai išsišokėliai –...
× Živilė Stadalytė 2022-ųjų rudenį Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė išvyko į ekspediciją po Pietų ir Šiaurės Ameriką. Išvykos tikslas – parsivežti lietuvių migracijos pasakojimų. Du mėnesius kiekvieną dieną ekspedicijos dienoraštyje ji fiksavo sutiktų žmonių gyvenimus ir išgyvenimus, lagamine parsivežė per 30 kg eksponatų ir šiandien yra įsitikinusi: „Surinkti paprastas paprastų žmonių istorij...
Vieną popietę Seimo stikliniame koridoriuje, jungiančiame dvejus rūmus, dvi kanceliarijos darbuotojos sprendė uždavinį. Ant grindų, kas du žingsnius, paremti į sieną rikiavosi tautodailės darbai. Nedidelio formato drobės, kuriose pavaizduotas tas pats simbolis – gyvybės medis, tik skirtingos detalės: vienur daugiau paukštelių, kitur – lapelių. Tokius motyvus lietuviai droždavo ant kraičio skrynių. Adaptuoti mėgėjiškoje tapyboje jie atrodė vienodi ir nykūs. „Sunki...
× Jurga Tumasonytė Pirmą kartą apie Ievą Šidlaitę sužinojau prieš 7 metus, kai Nerimi plaukėme baidarėmis ir vienas draugas prasitarė, kad netoliese gyvena moteris, kuri gali surauginti tikriausiai bet ką. Ji su šeima turi sodybą – ten priima svečius, rengia neįprastai atrodančio maisto degustacijas, moko rinkti maistinius augalus miškuose. Pirmoji jos knyga „Natūralus rauginimas“ pasirodė 2017 m. – įkvėpta aprašymų ir nuo...
Guntis Berelis (g. 1961) – žinomas latvių literatūrologas, eseistas, prozininkas. 1999 m. paskelbė prieštaringai vertintą esė rinkinį „Latvių literatūros istorija“ apie XX a. latvių literatūrą ir rašytojus. Jo kūrybinėje biografijoje romanai „Ugniniai veršiai auksaragiai“, „Žodžiams nebuvo vietos“, kritikos, apsakymų ir esė knygos. 2022 m. pasirodė naujausia eseistikos knyga „...rašyti...“ („... rakstīt....
Specialiai „Literatūrai ir menui“ 2023-ųjų vasario 5–6 d. žemės drebėjimas, supurtęs Turkijos ir Sirijos pasienį neįtikėtina jėga – 7,7 balo pagal Richterio skalę, – buvo kažkas nauja ir dar niekad nepatirta. Šį jausmą geriausiai nusako žodžiai ar veikiau tyla tiesioginės liudininkės, net dvi paras išbuvusios po griuvėsiais. Moterį ištraukė vietiniai, kaip ir ji, netekę praktiškai visko. „Nežinau, ką tau pasakoti. Ar įmanom...