Prieš gerą dešimtmetį, kai internetas dar buvo jaunas, asmeninės kai kurių mano draugų ir pažįstamų paskyros nuolat skęsdavo įvairių feel good paveikslėlių jūroje, ypač patvinstančioje prieš įvairias metines šventes. Uoliausiai šioje meminės sklaidos sferoje darbavosi mūsų moteriškasis sekretoriato ir buhalterijos kolektyvas, atsiųsdavo visko: nuo pūkuotų kačiukų iki motyvacinių gamtinių idilių, iš kurių labiausiai įstrigo vienas, regis, gan...
„Pamatę viešosiose erdvėse gulinčius žmonių kūnus neapsirikite – jie nebūtinai padaugino... Arba padaugino ne to, apie ką galbūt pagalvojote. Apsidairykite ir įsiklausykite: galbūt iš kažkur sklinda poezija ar ramus balsas iš dangaus pasakoja apie valstybės ir literatūros santykius. Jei taip, vadinasi, šie žmonės čia guli norėdami geriau sugerti iš eterio sklindančias mintis, geriau jas įžeminti visu įmanomu kūno paviršiumi prigludę prie &sca...
Meno istorijos profesorius, publicistas ir muzikas Jörgas Schelleris (Šveicarija) svarsto apie vakariečių santykį su Rytų Europos šalimis, be kita ko, atsigręždamas į šių praeitį. Straipsnis į rankas pakliuvo, kai Lietuvoje vyko šeimos gynimo maršas. Apžvalgininkai internetiniuose portaluose tarsi lenktyniavo, kas originaliau pasišaipys iš atsilikėlių runkelių. Ironija, sarkazmas, sodrūs epitetai. Gal būta ir rimtesnių svarstymų, bet tokių ne...
1946 m. liepos 21-ąją Vilniuje išėjo pirmasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ (taip įprasta jį vadinti) jau 75-oji. Nuo tada išleista 3730 numerių. Regis, praėjo ištisa epocha. Keitėsi santvarkos, redaktoriai, autoriai, požiūriai, ideologijos... Žurnalo „Literatūra ir menas“ tiražas dabar siekia apie 1800 egzempliorių. Sukauptas didžiulis archyvas http://literaturairmenas.lt/archyvas/zurnalo...
Apžiūrinėju internetinės draugų jūros atostogas instagrame: baltas oro uosto sterilumas, asmenukė, padūmijusi Paryžiaus panorama, asmenukė, Prahos skveras, asmenukė, asmenukė... Hm, gana! Asmenukių žanro estetizmas ne man – ne iš blogos valios, bet, kad ir kiek žiūrėčiau į suančiasnapėjusias minas ar įvairiai persikreipusias pozas (tarsi siekiančias pagriebti žiūrovą už gerklės), pirmoji asociacija kažkodėl visada būna panaši: kelias dienas nesipraususio turistinio autobuso,...
Turkiška kava ir armėniški triufeliai Teherane Teheranas – milžiniškas, permainingas autostradų, gatvelių, kvartalų labirintas, sukantis nuo aikštės prie aikštės, atkartojantis pastoges užkariavusių kregždžių skraidymo trajektorijas prieš saulėlydį ir beveik niekada neateinantį lietų. Vos juntama tirpstančio kalnų sniego atnešama vėsuma geriasi į lemputėmis iškaišiotas gyvatvores. Už jų – kavinės senų namų verand...
Kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ (2021 05 21, Nr. 10) buvo išspausdintas Svenjos Flaßpöhler interviu su Norbertu Bolzu „Daugybė žmonių puikiai gyvena iš kitiems pumpuojamos baimės“. Jame pateikiama žmonijos esminio poveikio dabartiniam klimato šiltėjimui ir jo svarbos žmonijos (ne)išlikimui kritika. N. Bolzas antropogeninės klimato kaitos hipotezę pateikia kaip asmeninio tikėjimo ar netikėjimo ja klau...
Masono Grosso menų mokyklos Rutgerso universitete absolventams 1998 m. gegužės 21 d. pasakyta kalba Šiandien čia susirinkome proga, kurią puikiai nusako oficialus jos pavadinimas – diplomų įteikimo, arba Pradžios šventė. Naujo etapo Pradžios diena. Išmintingi, kas šią dieną taip pavadino. Susitelkimas ties Pabaiga lengvai gali jus nuvesti į artimiausią barą, o naujos Pradžios, kad ir kur vestų, visuomet džiugios. Tiesa, turiu priminti, kad skiriatės nu...
Mirjam Stolk (Nyderlandai) į gestų kalbą verčia „The Roop“ dainą. „Youtube“ kadras Esu lietuvių gestų kalbos vertėja iš Kauno. (...) Norėčiau replikuoti autorei Aurelijai Drevel dėl vieno iš pateiktų pavyzdžių straipsnyje „Kalba ir skaitmeninė tyla“( 2021-05-07, Nr. 9, p. 11). Straipsnyje rašoma: „Logograminiai rašmenys universalesni, juos galima atsieti nuo kalbos, taikyti plačiau (...). Taip pat gan ironišk...
× Nikodem Szczygłowski Su viena iškiliausių šiuolaikinio Lenkijos teatro režisierių ir scenografių Agata Duda-Gracz susipažinau gana netikėtai. Ankstyvą pavasarį paskambino iš Klaipėdos dramos teatro ir pasiūlė bendradarbiauti: vertėjauti kuriant Agatos režisuojamą spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. Šv. Mato pašaukimas, scenos iš Erodo rūmų...