Ji pati iš savęs žino, kaip ramina gamtos balsas, vėjo ūžavimas klevo viršūnėje, kapinaičių medžiuose. Ypač rudens naktimis, pavasario vėtrose: esi vienas savo troboj, aplinkui siautėja baisingos jėgos – naktys, tamsos, lietūs, perkūnijos, o vis tiek žinai, kad niekas tavęs nepalies: gina medžiai, užstoję būstą, jie grumiasi, girgžda ir traška, bet jie neišduos tavęs, gyvenančios virš jų šaknų, po jų viršūnėmis: tu jiems – savo žmogus,...
Namai nenutinka. Namai kuriami kaip rūmai ir kaip šventyklos. Jie kuriami kantriu darbu ir tyliomis maldomis, už jų būtinai slepiasi idėjos ir saugios viltys. Galbūt kaip kūrėjas paprieštarausi ir sakysi „ne“? Sakysi, namai ima ir nutinka! Ir dar priekaištingai paklausi: o kur degantys terminai ir taisyklės, skirtos namams projektuoti? Kur specialiosios sąlygos? Kur kaimynų ir enžėtė1 sutikimai? O tuoj besikeisianti energinė efektyvumo klasė kur?.. Per juos laiko...
× Lina Laura Švedaitė Ignas Uogintas – architektas, dėstytojas, DO ARCHITECTS komandos narys, dirbantis prie Svencelės teritorijos plėtros, „Ogmios miesto“, daugiabučių kvartalo „Misionierių namai“ Vilniuje, darželio „Pelėdžiukas“ Pagiriuose ir kitų didelių projektų. Ignas sako, kad miestas turi keistis, o aš priklausau tai grupei žmonių, kurie linkę prisirišti prie aptrupėjusių sienų ir klibančių plytelių, nes jos yra...
Pandemijos nualintas pasaulis palengva grįžta prie normalaus gyvenimo. Tiesa, šiandien žodis „normalus“ tampa daugiaprasmis ir dažnai yra lydimas epiteto „naujas“. Visuomenės analitikai spėlioja, koks bus tas „naujas normalumas“ (angl. new normal), o žmonės ieško būdų, kaip susigrąžinti savo gyvenimus. Ištikus pasaulinei krizei dauguma patyrė kasdienybės pertrūkių. Pasikeitė darbo pobūdis, socialinis bendravimas, santykis su mūsų pač...
Statybos Justiniškėse Krepšinio lenta ir stop juosta Antakalnyje Baras ir jo lankytojai Antakalnyje Žydintis medis Naujininkuose Idėja dokumentuoti Vilnių gimė pirmąjį pandemijos mėnesį. Visada buvau vienas tų fotografų, kurie istorijas parsiveža iš kelionių po pasaulį. Lietuvoje fotoaparatą numesdavau į šoną – čia viskas atrodė pernelyg pažįstama, išgyventa. Kai per karantiną užsidarė sienos, pagaliau į gim...
Gelstelėjusi sena fotografija, joje grupelė žmonių, veikiausiai valstiečių, parimusių ant kastuvų po darbo dienos. Vasara, moterys ryši baltas skareles, vyrai pasiraitoję marškinių rankoves. Tada pastebi kelis šalia stovinčius kareivius su šautuvais, jų veidai neįsitempę, sakytum, juokauja su valstiečiais, persimeta draugiškais žvilgsniais. Įprasta choralinė kompozicija – pozuojama bendrai nuotraukai. Atminimui. Geriau įsižiūrėjęs po jų kojomis išv...
× Toma Gudelytė Ivanas „Grozny“ Compasso – italų žurnalistas, rašytojas, dokumentinio kino kūrėjas. Rašo „La Repubblica“, „Il Manifesto“ dienraščiams, „Left“ ir kt. leidiniams, yra parengęs daugybę reportažų iš Vidurinių Rytų (Sirijos, Turkijos, Irako) ir Pietų Amerikos (Brazilijos, Meksikos, Argentinos). 2014 m. išleido knygą „Sporto vagys“ („Ladri di sport“) apie i&sc...
Su šautuvu einantis karys, kurį matote nuotraukoje, tėra fakto fiksacija – tam tikro Ukrainos kariuomenės dalinio snaiperis eina karinėse pozicijose netoli Stanytsia Luhansko gyvenvietės. Tai tik vaizdas ir jo aprašas, reikalingas žiniasklaidos priemonėms. Tačiau istorija gilesnė – rusų karys apsisprendė kovoti Ukrainos pusėje, nes yra įsitikinęs, kad būtent šioje barikadų pusėje tiesa. Įkvėptas ukrainiečio dėdės, kuris šiame kare apdovanotas auk&sc...
Iš ciklo „Istoriko teritorija. Post scriptum“ „Taip norisi išgiežti susikaupusią per parą neapykantą ir, atrodo, nepavyks. Liksime humaniški, visiems atleisime ir būsime ramūs kaip dievai. Tegul jie pjauna ir niekina, mes būsime ramūs kaip dievai. Dievams nėra kur skubintis, jiems prieš akis amžinybė...“ Arkadijus ir Borisas Strugackiai. „Sunku būti dievu“ Arkadij Strugackij, Boris Strugackij. „Sunku būti d...
Pastarųjų metų atnaujinimai sostinėje įsiveisė į slopiai besisukančią rutiną: beveik kiekvieną siūlomą projektą lydi pasipiktinimai, o sykiais ir protestai. Tiek savivaldybės ir verslininkų užmačias, tiek visuomenės reakcijas į jas galima lengvai nuspėti – architektai ir urbanistai tyko apsiginklavę pabodusiais trinkelizacijos tropais arba viską sausai išvadina beskonybe. Kraupsta ir baisisi it užprogramuoti, tačiau nieko keista matant, kaip ūmiai Vilniuje įsibėgėjo renovacijos...