Triukšmo ontologija. Triukšmą įprasta sieti su garsu – tarkim, triukšminga muzika gali tapti dirgikliu. Kažkas nesusijungia ir pjaunasi, kenčia juslės, teršiama sąmonė. Paprastai tariant, suardoma ramybė ir tvarka. Gali pasitaikyti atvejų, kai pats ūmiausias triukšmas yra tyla. Ne veltui filosofas Theodoras Adorno rašė, kad disonansas yra harmonijos tiesa. Vis dėlto triukšmo idėja gali būti daug įvairesnė nei skambesio paletė, patirties...
Tekstas parengtas pagal antropologės, primatologės, orangutanų tyrinėtojos Birutės Mary Galdikas paskaitą, skaitytą spalio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete Šimpanzės, bonobai, gorilos ir orangutanai yra didžiosios beždžionės. Šimpanzės yra artimiausios žmogui. Mūsų protėviai atsiskyrė maždaug prieš 7 mln. metų, vis dėlto mus sieja 99 % tokių pačių genų. Šimpanzių socialinė hierarchija labai panaši į hominidų socialinę hierarchiją. Vadina...
10 metų nuo Sirijos karo pradžios Specialiai „Literatūrai ir menui“ Prie Irako ir Sirijos sienos. Ivano „Grozny“ Compasso autoportretas Karas šiame regione toli gražu nesibaigė. Veikiau jį primiršome. Jei šiandien padėtis Sirijoje atrodo ramesnė, taip yra tik todėl, kad žinios apie šią šalį ir jos gyventojus mūsų nepasiekia jau gerus dvejus metus – tikrovėje niekas nuo priešpandeminių laikų iš esm...
Prieš 200 metų lapkričio 11-ąją gimė Fiodoras Dostojevskis Kai gamtos mokslai ir humanitarika patiria didėjančią priešpriešą, o žmogus vis labiau spraudžiamas naudotis technologijomis, Fiodoro Dostojevskio kūryba įgyja naujų prasmių. Ne išimtis ir aistringos diskusijos apie dirbtinį intelektą (DI) – mašinos jau mėgina imituoti žmogaus smegenis, o dirbtiniais neuroniniais tinklais grįstas gilusis mokymasis (angl. deep learning) įsiskverbė į mūsų k...
Įsivaizduokite: 2050-aisiais jūsų vaikai rengia anūkų vestuves. Po svečių tostų kambario kampe įsižiebia ekranas, kuriame jūs mojuojate jauniesiems. Tai vestuvinė dovana: dirbtinio intelekto sukurtas vestuvinis vaizdo įrašas, senelių tostas. Įrašas atrodo natūraliai, atkuria ne tik jūsų balsą, bet ir mėgstamas frazes, tipišką sakinio struktūrą lyg iš tiesų būtumėte nusifilmavę. Jaunieji verkia, visi laimingi, dovana tikrai puiki, vestuvės pavykusios, tarsi ir jūs ten...
Iš ciklo „Istoriko teritorija. Post scriptum“ Tai ar Helena Atkinson irgi tiki stebuklais? Ne, bet ji tiki pasakojimais. Tiki, kad jie padeda ištverti tai, ko negalima atsikratyti, padeda rasti prasmę beprotybėje. Graham Swift, „Vandenų žemė“ Grahamas Swiftas mėgsta pasakoti apie kenčiančius žmones. Beveik visuose brito kūriniuose protagonistas yra jau nebejaunas žmogus, kuris, atsigręžęs į nueitą kelią, bando susivokti savo poelgiuose bei...
„Negaliu jūsų vežti, atrodot kaip PKK (t. y. kurdų partizanai), visur patikros!“ – sušunka vilkiko vairuotojas ir švelniai spustelėjęs akseleratorių nuvažiuoja. Veža benziną. Būtų geras sprogimas, pagalvoju. Saulė jau rausta, tuoj pasislėps už sausų, dulkėtų kalnų ir šis siauras, romantiškas kelias į Dijarbakyrą, vietiniai kalba, taps PKK kovotojų keliu. Iš dangaus kris ne tik žvaigždės. O aš dar noriu pamatyti Iraną, grįžti į Lietuvą,...
× Nikodem Szczygłowski Nikola Šanta (g. 1959 m.) – rusinų rašytojas, publicistas, ilgametis žurnalo „Ruske Slovo“ redaktorius, intelektualas, kelių esė rinkinių ir romanų autorius. Rašo rusinų ir serbų kalbomis. Jo romane „Panonijos pabaisa“ („Panonska neman“), išleistame serbų kalba, pasakojama apie Voivodinos rusinus nuo Austrijos-Vengrijos suirimo iki Jugoslavijos žlugimo. Romane aprašyti tikri įvykiai...
Pernai panašiu metu kapinaitėse netoli Kauno gavau pasiūlymą nurėžti medį. Prieš gerą pusšimtį metų ten, ant prosenelių kapo, kažkuri iš a. a. senelio seserų pasodino dvi vakarines tujas, kurios ilgainiui išaugo į gana rimtus medžius. Būtų lyg ir nieko, žalia, bet bėda ta, kad po jomis, išskyrus neišnaikinamas pakalnutes, niekas daugiau neaugo, be to, pribyrėdavo galybė mažyčių rudų lapukų, kiaurus metus padengiančių aplinkinius kapus n...
Visi žinome, kad žmonijos istorija ilga ir sudėtinga. Miestai pradėjo formuotis dabartinėje holoceno epochoje, prasidėjusioje prieš 12 tūkst. metų. Po kelių tūkstantmečių atsirado raštas ir istorija siaurąja prasme, kai įvykiai dokumentuoti jų stebėtojų – žmonių. Tačiau ne visi įsivaizduojame tikrąją žmonių istorijos eigą, sudėtingumą. Pagal dabartinį mokslinį įsivaizdavimą mūsų rūšies žmonės – Homo sapiens – atsirado Afrikoje prieš apytiksliai...