Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

Leidybos pasaulyje jau kuris laikas smilksta nerimo laužas – pastaruosius mėnesius smarkiai krenta knygų pardavimai. Skaitymas Lietuvoje yra labiausiai prieinama ir vartojama kultūros rūšis (tai tvirtina kultūros tyrimų respondentai ir įgalina platus bibliotekų tinklas), tad ką reiškia šie mažėjantys skaičiai?

Dažnam pirma kylanti mintis – krizė: jei ji dar ne čia, tai tuoj driokstels. Jos ženklų matyti plika akimi. Birželį bankrutavo leidykla „Dvi tylos“, palikusi ne vieną knygą užsisakiusį skaitytoją be pirkinio ir ne vieną autorių be honoraro. Vasarai įsibėgėjant „Bookstagrame“ nuvilnijo liūdnas leidyklos „Svajonių knygos“ projektų vadovės Patricijos Tilvikaitės įrašas, išsamiai nupasakojantis leidybos užkulisius ir akyse krintančius pardavimus. Įrašas sulaukė ir mažų leidėjų, ir rašytojų, ir knygynuose dirbančių žmonių patvirtinimų apie sudėtingą situaciją jųjų finansiniuose balansuose. Privačiuose pokalbiuose tiek didžiųjų, tiek mažųjų leidyklų atstovai patvirtina jau keletą mėnesių matomą pardavimų kritimą.

Visgi yra ir daugiau priežasčių, kodėl stoja knygų pirkimas. Pirmiausia – kiek galima skaityti? Prasidėjus kovidiniams karantinams liko vienintelės pramogos – sėdėti prie ekrano, pasivaikščioti lauke ir skaityti knygas. Dvejų metų skaitymo maratoną sustabdė 2022-aisiais prasidėjęs karas Ukrainoje, kai apimti šoko žmonės išvis negalėjo susikaupti niekam kitam, tik sekė naujienas.

Su karo pradžia baigėsi ir pandeminiai reikalai. Dėl mūsų dėmesio su knygomis vėl ėmė konkuruoti visiškai atsivėrę teatrai, kinai, koncertų salės. O kur dar gyvas plepėjimas su draugais, giminės baliai, barai ir restoranai, krepšinis. Kelionės! Knygoms tenka prastintis – mūsų 24-iose valandose joms jau lieka ne valandos, o minutės. Įvairios veiklos iš knygų vagia ne tik laiką, bet ir eurus. Taigi knygų pardavimai mažėja ir todėl, kad žmonės kitaip skirsto kultūrai skirtą savo biudžetą.

Kai visi daug skaitė, leidyklos kaip pašėlusios pirko knygų vertimo teises, nuožmiai konkuravo dėl bestselerių, prie gerų vertėjų nusidriekė leidėjų eilės. Įsisuko tikra pasiūlos pasiutpolkė. Lygiagrečiai kilo pasaulinio popieriaus trūkumo iššūkis – per kovidą fabrikams buvo pelningiau gaminti kartoną siuntiniams nei knyginį popierių, tuo pat metu streikavo ar bankrutavo popieriaus gamintojai. Visa tai prisidėjo prie kaštų augimo, tad kilo ir naujų knygų kainos. Ėmė augti ir knygų atsargos sandėliuose, kurie šiandien, viskam stojant, yra gerokai užgrūsti. Knygų pasiūla dabar tokia didelė, kad trūksta skaitytojų ir neperkamos knygos išmetamos į nuolaidynus. Už 20 eurų gali įsigyti 5 padorius nukainotus romanus arba vieną naują.

Na, ir didžioji grėsmė – anglakalbės knygos. Vis daugiau žmonių puikiai moka anglų kalbą ir ja skaito. Lietuvos knygynuose sparčiai auga anglakalbių knygų pasiūla, ypač balandžio pabaigoje užsidarius užsakymus nemokamai į Lietuvą siųsdavusiai „Book Depository“ platformai. Galų gale šimtatūkstantinio tiražo paperbackas kainuoja mažiau nei lietuviškas 1500 egzempliorių tiražo vertimas. Pavyzdžiui, Madeline Miller bestselerio „Kirkė“ lietuviškas leidimas knygyne „Eureka!“ Vilniuje kainuoja 14,50 Eur, o angliškas – euru pigiau. Tokiais pavyzdžiais visą puslapį galima užpildyti. Pabendravus su šio knygyno komanda, lietuviškos leidybos vaizdas piešiasi dar tamsesnis – jau keletą metų „Eurekoje!“ nuosek­liai traukiasi lietuviškų knygų lentynos, o angliškos iš tiekėjų užsakinėjamos ne vienetais, o dešimtimis. „Eureka!“ – mažas knygynas, bet tos pačios tendencijos – ir tinkliniuose knygynuose.

Kita vertus, anglakalbių knygų grėsmė šiek tiek perdėta. Sausį „LRT Radijo“ laidai „Kultūros savaitė“ kalbinau Nyderlandų leidėjų asociacijos generalinį sekretorių Martijną Davidą. Jo pozicija  (ir pateikta statistika) ramina – net ir tokioje multikultūriškoje šalyje, kur daugelis puikiai kalba angliškai, vyrauja knygos olandų kalba. Vilties teikė ir knygos.lt vadovas Dovydas Pauliukonis: viename didžiausių Lietuvos knygynų anglakalbės knygos pardavimų upelis nepalyginamas su banga, kylančia išėjus tos pačios knygos lietuviškai versijai.

Leidyba nėra tiesiog knygos atspausdinimas. Anglakalbių knygų niekas neįvietina, neįkontekstina, neįrinkodarina, o kai knyga išeina lietuviškai, užsikuria visa su ta knyga dirbanti leidybinė mašina. Knyga pristatoma visuomenei, kultūrinė bendruomenė apie ją kalba, knygos tema aktualizuojama Lietuvos kontekste. Apie knygą sužino auditorija, kuri, nors ir galėtų skaityti angliškai, iki tol gal apie knygą net nebuvo girdėjusi.

Knygų pardavimai Lietuvoje šiuo metu krenta, bet tam yra daug priežasčių ir gal dar anksti skelbti visuotinę krizę.

 

Dovydas Kiauleikis – kultūros vadybininkas.