„Unsplash“ nuotrauka

 

– ...ir man, ir, be abejo, radijo klausytojams įdomu sužinoti, kaip elgsitės, jei projektas vis dėlto gaus finansavimą.

– Na, čia lazda su keliais galais...

– Dviem.

– A?

– Dviem galais. Jei galai keli, tai jau nebe lazda, o koks nors grėblys. Ar šakės. Taip, kažkas tarp šakių ir didelės laidynės. Didelės, jei lazda didelė. O jei lazda trumpa, tai vidutinės laidynės.

– Dviem galais... O aš sakiau su keliais galais?

– Keliais.

– A?

– Jūs sakėt „lazda su keliais galais“.

– Tai čia gali būti ir du galai.

– O gali ir nebūti. Beje, apklausos rodo, kad septyniasdešimt procentų lietuviškai kalbančių respondentų skaitvardžio „keli“ skaitmeninę išraišką įvertina kaip daugiau nei du ir mažiau nei keturi, arba, tiksliau formuluojant, beveik visiems „keli“ arba „keletas“ yra trys, ir tai reiškia, kad jūs pasakėt „lazda su trimis galais“, o tai yra beprasmybė. 

– Lazda gali turėti tris galus!

– Ne, negali, tuomet tai nebe lazda, o šaka. Jūs galėjot pasakyti šitaip: „Na, čia yra šaka su trimis šakelėmis.“ Bet grįžkime prie mūsų pokalbio temos. Kokio dydžio finansavimas suteiktas jūsų organizacijos projektui?

– Tuoj, sekundę. Reikia paskaičiuoti.

– Na, negalėčiau pasakyti, kad neskubame, bet prašom, skaičiuokit.

– Taip, va. Projekto biudžetas yra keletas keletų šimtų tūkstančių eurų ir dar pusė keleto tūkstančio eurų.

– Ahahaha, ahahaha! Supratau, iššūkis! Mūsų laidos klausytojams pranešu, kad ką tik jūsų akivaizdoje gimė tautinė skaičiavimo mokykla. Taigi, skaičiuojam. Keletas keletų yra trys kart trys, tai yra devyni, o pusė keleto yra pusantro, taigi devyni plius pusantro yra dešimt su puse, vadinasi, jūsų biudžetas yra dešimt su puse milijonų eurų. Teisingai?

– Ne, neteisingai! Čia jūs belenkaip paskaičiavot.

– Vau vau vau! Stop šioje vietoje. Belenkaip? Belenkaip!? Jūs ką tik padarėte didžiulę klaidą, nes neteisingai pavartojote paveldinį urbanolektą. Pirma, tai yra ne vienas, o du žodžiai, kuriuose nėra jokio „belen“, o tik aiškus ir tikslus „bile“, kuris į Lietuvą atėjo iš legendinių Liublino unijos laikų. Lenkiški „byle jak“, „byle co“, „byle gdzie“ buvo iš dalies sulietuvinti į „bile kaip“, „bile kas“ ir „bile kur“, taigi šitaip mes ir turime juos vartoti. Vien iš pagarbos sąjungininkams privalome saugoti precizišką formą, o ne belenkaipinti į kairę ir dešinę.

– Kategoriškai nesutinku! „Bile kaip“ ir kiti identiški vediniai priklauso Vilniaus urbanolektui, o „belenkaip“ yra Vidurio Lietuvos regiolekto atvejis. Jis turi tokį patį simbolinį paveldinį krūvį, ir aš galiu jį vartoti, kada tik noriu ir kaip noriu. Ir vartosiu.

– Nėra tokio daikto – regiolektas. Yra arba tarmė, arba tiesiog beleberda. 

– Ir kas dabar iš mūsų teisuolis, a? Kas čia neteisingai vartoja invazinį rytų slavų žodį?

– Kodėl neteisingai?

– Yra „beliberda“, o ne „beleberda“. Be to, tai rusiškas ksenofobinis slengas.

– Koks dar rusiškas? „Beleberdą“... Na gerai, čia sutinku – „beliberdą“ į Lietuvą atnešė Vytauto totoriai. Tai reiškia „kažkokia nesąmonė“.

– Aš žinau, ką tai reiškia, būtent nesąmonę dabar ir pasakėt. Žodį sugalvojo rusai, tyčiodamiesi iš jiems nesuprantamos totoriškos kalbos, o pirmas viešai paminėjo rusas Nikolajus Gogolis tik XIX amžiaus viduryje, kai Vytauto totoriai...

– Gogolis yra ukrainiečių rašytojas.

– Ane?

– Ane! Apie Ukrainą jis rašė su meile, o iš Rusijos piktai tyčiojosi. Bet mes šiek tiek nukrypom nuo pokalbio apie jūsų projekto finansavimą, arba, drįsiu pavartoti dar vieną urbanolekto žodį, apie projekto bapkes.

– Bapkes! Dar „papkes“ pasakykit. Tarti reikia šitaip – „babkės“.

– Aš taip ir sakau – „bapkės“.

– Ne, jūs sakot „bapkės“, su pė viduryje. O reikia su bė viduryje. Babkės. Negi pas jus Žurnalistikos institute nebuvo paskaitų ar kokio seminaro, kuriame mokė, kaip išvengti regresyvinės priebalsių asimiliacijos pagal skardumą? Nesimokėt aiškiai, tai va ir neištariat bė prieš ka.

– Aš specialiai netariu bė prieš ka, nes taip ir tariama – „bapkės“, o ne „babkės“. Bent šitaip sako visi mano draugai.

– O mano visa hebra sako „babkės“.

– Reikia sakyti ne „hebra“, o „chevra“. Minkštai.

– O aš manau, kad mano hebra jūsų chevrą primuštų.