Mantas Balakauskas. Toli vedančios paauglystės jausenos

Mantas Balakauskas. Toli vedančios paauglystės jausenos

 

1967 m. vasario 20 d. Aberdyne, Vašingtono valstijoje, gimė Kurtas Cobainas. 1994 m. greičiausiai Kniaudiškėse, Panevėžyje, būdamas penkerių stovėjau prie didžiulio plakato sesės kambaryje ir klausiausi, kaip ji mamai pasakoja, kad dainininkas nusišovė. Kiek teko klausti, sesė sakė tokio įvykio neprisimenanti. Kažkodėl tada galvojau, kad tai būtinai turėjo būti revolveris. Kaip „Come As You Are“ klipe, kurio tikrai neturėjau galimybės pamatyti ar juo labiau suprasti. Paskui buvo ilga pertrauka ir nieko daugiau apie jį nei žinojau, nei domėjausi. Vėl su K. Cobainu ir „Nirvana“ susidūriau būdamas maždaug 13-os. Vasaros stovyk­loje kažkoks paauglys nešiojo „Nirvanos“ marškinėlius ir paaiškino, kas tai yra ir kad su budizmu nesusiję. Vis dėlto grupė pernelyg nesudomino. Tuo metu mane ir kitus pasiekdavo įvairiausi muzikos diskai. Juose galėjai rasti skirtingos muzikos. Nuo „Scooter“ iki Džordanos Butkutės ar „Ivanushki International“. Klausiausi to, ko tuo metu klausėsi paaugliai: Eminemo, „Linkin Park“ ir pan. Tačiau iš esmės nebuvo labai svarbu, kokia muzika groja aplink.

Puikiai pamenu, kad kažin kaip, kai jau buvau 15-os į „Winamp“ grojaraštį pateko dvi „Nirvanos“ dainos. Viena jų „Heart-Shaped Box“, kita „You Know Your’re Right“. Pastaroji išleista tik 2002-aisiais. Niekad nepamiršiu jausmo, kai ją išgirdau pirmąjį kartą. Daina susprogdino vietos nerandančio ir į menus linkusio paauglio smegenis. Tobulai atliepė mano tuometę jauseną. Ją turbūt visi iš esmės kada nors vienaip ar kitaip patyrė. „Oho, kažkas jaučiasi taip kaip aš.“ Pats nekalčiausias ir švenčiausias jausmas pasaulyje. Chaosas, pataikantis tiesiai į paauglio širdį ir ją priverčiantis daužytis iki beprotybės.

Po savaitės pažįstamam daviau 5 litus, kad parsiųstų visą „Nirvanos“ diskografiją. Ligi šiol tą kompaktinį diską turiu išsaugojęs. Iš jo gavau daugiau, nei tikėjausi. Tai buvo vartai, pro kuriuos patekau ne tik į muzikos, bet ir į meno, asmeninės laisvės pasaulį. Susibičiuliavau su turinčiais panašių pomėgių. Atsivėrė visiškai kita planeta. „Nirvana“ buvo tik pradžia, netrukus susipažinau su daugybe kitų grupių, kurios sukosi toje muzikinėje orbitoje, atradau ir mėgstamą poetą Steveną „Jesse“ Bernsteiną, kuris vėliau padėjo pralaužti ledus man pačiam pradėjus rašyti. Po daugybės metų susisiekiau su jo sūnumi ir visai maloniai, nors ir trumpai, pasikalbėjome apie tai, kokią įtaką man padarė jo tėvas. Taip per „Nirvanos“ kūrinį „The „Priest“ They Called Him“ prisikasiau prie bytniko Wiliamo Burroughso. Tame kūrinyje jis įskaitė savo tekstą. Jausmas „Oho, kažkas jaučiasi taip kaip aš“ nuvedė mane daug toliau, nei galėjau įsivaizduoti.

Taip susipažinau net tik su meno gebėjimu keisti gyvenimus, šis nutikimas nubrėžė ir kryptį, kuria pats ilgai keliavau kaip kuriantis paauglys. Tai buvo laikysena, net jei paauglystėje interpretavau ją gan naiviai. Realybė paprasčiausiai nebuvo svarbi. Užteko, kad radau būdą prisiliesti prie pačios idėjos, kurią galėjau taikyti taip, kaip norėjosi.

Už savo paauglystės dievuką greitai būsiu vyresnis 5 metais. Itin stiprias jausenas, ypač patirtas paauglystėje, su savimi nešimės visą gyvenimą. Net keičiantis ir keičiant požiūri į tuos, kurie mums tas jausenas kadaise transliavo, jos atlieka Charono vaid­menį, veda mus pačius pas save – tokius, kokių jau nebėra.

K. Cobainas iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Šis faktas toks pat neatšaukiamas, kaip ir tai, kad apie jo mirtį sužinojau daug anksčiau nei apie kūrybą. Toji baigtis K. Cobainą įrėmino. Jam buvo vos 27-eri. Dar visas gyvenimas prieš akis. Esu kiek vyresnis už jį ir vis aiškiau suprantu, kiek daug nespėta padaryti.

Vasario 20 d. K. Cobainui būtų sukakę 54-eri.

 

 

Nirvana. „You Know Your’re Right

 

Steven „Jesse“ Bernstein. „No No Man“

Draugai