Maskvos Nacijų teatre rodomas (teatrai Maskvoje tebeveikia, nors žiūrovų skaičius mažesnis) praėjusio sezono anšlaginis spektaklis „Gorbačiovas“, kurį pastatė latvių režisierius Alvis Hermanis (premjera 2020 m. spalio 10 d., trukmė 3 val.). Vaidina garsūs rusų teatro aktoriai: Gorbačiovą – Jevgenijus Mironovas, jo žmoną Raisą – Čulpan Chamatova. Po pasisakymų prieš Krymo aneksiją A. Hermaniui buvo uždrausta įvažiuoti į Rusiją, bet vėliau J. Mironovo pra&scar...
Iš ciklo „Augau teatre“ Bijojau mokyklos. Bijojau realaus gyvenimo, buvau socialiniam gyvenimui neparuošta ar tiesiog liguistai gyvenimui negabi. Darželio nelankiau, turbūt mama suprato, kad būčiau praverkusi visą laiką, tai gal pasigailėjo. Sesuo taip pat pavaikščiojo į darželį trumpai. Nebijojau tik savo namų ir teatro. Labai gaila, kad nemokėjau maldų, šitai atėjo vėlai, studijų metais. (Neseniai išgirdau humoristo ir aktoriaus Petrosian...
× Agnė Muralytė Filipinietis Ricardo Abadas (g. 1946) – sociologijos daktaras, režisierius ir teatro pedagogas, garsaus Filipinų rašytojo ir teatro revoliucionieriaus Rolando Tinio (1937–1997) mokinys. R. Abado biografijoje daugiau kaip šimtas spektaklių, kuriuose Vakarų ir Rytų kultūros susilieja į bendrą visumą. Vienas didžiausių jo nuopelnų yra pirmosios vaidybos studijų programos Filipinuose sukūrimas. Su Ricardo susitikome Manilos Ateneo universitete...
Perskaičiau Svetlanos Aleksijevič literatūrinės dokumentikos knygą „Cinko berniukai“ ir pasižiūrėjau Oskaro Koršunovo teatro sukurtą „Zoom“ spektaklį „Alpulys“ (pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę). Norom nenorom gretinu šias patirtis ir klausiu: kokią vietą many randa „Zoom“ teatras? Ką cinko berniukai šnabžda į ausį prieš nukrentant į slaptingą alpulio būseną? Ir apskritai, ar praėjus trisdešimčiai me...
„Kvėpuojame drauge“ (LRT plius, 21 d.) – LRDT dokumentinis spektaklis. Iš Baltarusijos teatrų atvažiavo 14 aktorių, papasakojo, ką matė ir ką pajuto, rašytojas Marius Ivaškevičius tuos pasakojimus patvarkė, keli režisieriai, irgi atvykėliai, sudėjo į sceną. „Skausmas tikras, o mes juk galime viską subanalinti, – jau pradžioje sako kažkuris iš kamertono ieškančių veikėjų. – Dabar, antrą sykį, mes tą gatvės vi...
× Agnė Muralytė Lin Lee-Chen (g. 1950) – choreografė iš Taivano. Debiutavo dvidešimties ir iškart tapo aišku, kad padarys didžiulę įtaką Taivano šokio ir teatro vystymuisi. 1995 m. įkūrė „Legend Lin Dance Theatre“, kad atkreiptų dėmesį į čionykštę kultūrą, kaskart vis stipriau veikiamą Vakarų. Spektakliuose Lin dažnai kalba apie žmonijos godumą, daromą žalą gamtai. Jos magiškame sceniniame pasaulyje žmogaus, dvasių...
Ciklas „Nepriklausomos Lietuvos baletas. Pradžia. 1990–2000 m.“ Atkuriamos Lietuvos nepriklausomybės, blokados, griūvančios ir statomos ekonomikos, banknotų su žvėreliais, vėluojančių algų, tuščių teatrų, patriotinio pakilimo ir dainuojančios revoliucijos metais subtilusis baleto menas irgi išgyveno nepaprastą laiką. Atmintyje išlikusi teatrinė kasdienybė fragmentuota, vis labiau negrįžtamai tolsta, dengiasi šių dienų nevaldomos in...
Iš ciklo „Augau teatre“ Nuolat gaudavau vaikiškų vaidmenų, jaučiausi esanti reikalinga. Į spektaklį „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ mane įvedė pats tėtis, kai sesė Kristina išaugo Betanos, Mažylio draugės, vaidmenį. Karlsoną vaidino tėtis, o Mažylį – Danutė Strakšytė, trumpaplaukė, nedidukė aktorė. Danutę labai mylėjau: iš to paties mamos grimo kambario, kilusi iš Darbėnų... Per gastroles visa trupė...
Ak, teatrinės kaukės lūpų kampučiai tragiškai nuleisti žemyn... „Nematytai ryškiai šiandien spindi saulė / Ir žolė kaip smaragdas žalia...“ „Auksiniai scenos kryžiai“ nusidažė juodai, bet griežti rėmai scenos karnavalui labai tinka prie veido (LNOBT, LRT, lapkričio 6 d., scenarijus Mindaugo Nastaravičiaus, režisierius Gediminas Šeduikis). Iš nominuotųjų kiekvienas vaikštantis į teatrus gali išsirinkti savąjį. Taigi...
Pirmiausia šiuo sunkiu metu – tiek psichosomatiškai, tiek politiškai – norisi pasveikinti visus gimus stipriam spektakliui „Alisa“! Toks pojūtis, kad dramaturgui Laurynui Adomaičiui ir režisieriui Antanui Obcarskui su suburta trupe pavyko pralaužti kažin kokią sieną visuomeniniame ir kultūriniame Lietuvos gyvenime. Ir, kaip sako Alisa, eiti kiaurai, toliau, nes „kažkas yra ne taip“. Atsiprašau už tiesmuką ditirambą, bet tok...