Pašėlęs nuo lapų geltonio ir brangstančio kuro

taksistas išeina iš „Bolto“: praeiviai nuskurę,

sulindę į paltus, batus, paspartinę tempą –

net neatskirsi – poetas, benamis, studentas?

Margi šviesoforai pavirto girliandom bevalėm,

liūty nihilistai – ir tie kartais įtiki žalią.

Ir barsto keiksmus kontrolieriai, taksi, mašinistai,

žingsniuoja ėjimą atradęs būtasis taksistas.

Jo kojos jį stumia link šurmuliuojančio baro,

juk nieks nestabdys, neatims teisės eit trotuarais.

Jis grįžta namo pailsėjęs, laimingas, apdujęs,

mieste juk mažėja taršos, kamščių ir dujų.

 

Daivos Kairevičiūtės nuotrauka