Medum ir derva srūva vasara
balzamuodama tvariai palaikus...
Aukštyn ir žemyn veda mus
vienas ir tas pats kelias

Kai bite pro burną išlėks
ką laikei savastim giliausia...
Tiktai Logos – valki liepsna
kiek prislopus vėl atsigauna

Ir tamsus fragmentas: esi
gyvas kitų mirtim Visi
mirę esam kitų gyvenimu