Bob Dylan. Ničnieko nesakau

Šiąnakt buvau slaptingam sode
Vijokliai sviro nuo nuvytusių žiedų
Kai ėjau pro šaltą krištolo fontaną
Kažkas man smogė iš už nugaros

Ničnieko nesakau, tik einu
Per sielvartingą vargo pasaulį
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Niekas žemėj nesužinos

Sako, malda išvaduoja
Tai pasimelsk už motiną
Žmogaus širdy tarpsta blogis
Spiriuos mylėt savo artimą, daryt gera kitam
Ak mama, man nesiseka

Ničnieko nesakau, tik einu
Padegsiu tiltą, kuriuo eisi tu
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Pralaimėjęs gailesčio nelauk

Pavargau raudot
Akys ašarų sklidinos, lūpos suskirdusios
Jei tik užklupsiu priešus miegant
Kaipmat juos nudėsiu

Ničnieko nesakau, tik einu
Per slaptingą ir miglotą pasaulį
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Traukiu per miestus apleistus maru

Pasaulis sotus spėlionėm
Pasaulis, kuris, anot žmonių, apvalus
Jie sujauks tavo protą ir rimtį
Jie apspis, vos nelaimė ištiks

Ničnieko nesakau, tik einu
Ryju kiaulės taukus mieste kiaulės akim
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Ateis laikas, džiūgausi, kad esu šalia

Jie gniuždys tave turtais ir galiom
Gali palūžt bet kada
Išnaudosiu kiekvieną minutę
Atkeršysiu už tėvo mirtį ir pasitrauksiu

Ničnieko nesakau, tik einu
Paduok man lazdą
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Turiu išmest tave iš vargšės galvos

Ištikimi ir mylimi bičiuliai
Palaiko mane ir mano mintis
Tikiu tuo, kas ilgai buvo pamiršta
Altorių nelikę šiam ilgam vienišiaus kely

Nieko nesakau, tik einu
Mano asilas ligotas, mano žirgas aklas
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Mergužėlės, kurią seniai palikau

Švinta horizontas, ratai švilpia
Neblėsta šlovė nei garbė
Ugnis užgeso, bet šviesa neslopsta
Kas sakė, kad dangus man nepadės?

Nieko nesakau, tik einu
Prisidengęs mirusiojo skydu
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Einu, kulnus diegia it dantis

Kančia nesenka
Verksmas kiekvienoj pakampėj
Nežaidžiu, nevaidinu
Neturiu paikų baimių

Nieko nesakau, tik einu
Einu nuo vakarykštės nakties
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Einu, kol išnyksiu toliuose

Šiąnakt buvau slaptingam sode
Karštą vasaros dieną ant kaitrios vejos
Atleiskit, ponia, prašau atleiskit
Čia nieko neliko, net sodininko

Ničnieko nesakau, tik einu
Keliu, kuris sukasi
Širdis liepsnoja, dar pilna troškimo
Dykroje, pasaulio gale

 

Iš Bobo Dylano albumo „Modern Times“, 2006.

Iš anglų kalbos vertė E. V. G. N. R. S.

 

Bobas Dylanas groja gitara ir dainuoja į mikrofoną

Draugai