Maksim Bahdanovič. Vyčiai

Maksim Bahdanovic. Vyciai
Artiomas Loskutovas „Baltarusija“ (atlikta milicijos bananu ir akriliniais dažais).

 

Kai man kartais už gimtąją šalį

Širdyje pasidaro baugu,

Aš menu Aušros vartų Mergelę

Ir karius ant galingų žirgų.

 

Tie žirgai įsibėga lyg skrydžio,

Prunkšdami po baltąja puta.

Amžinieji lietuviški Vyčiai

Nugalėti nebus niekada.

 

Iš epochos epochon jie lekia,

Beribes priešais regi erdves.

Ką jūs vejatės tarsi patrakę?

Kur beprotiškas kelias nuves?

 

Baltarusija! Jie išskubėjo,

Kad pavytų vaikus tavo tuos,

Kurie išdavė, išsižadėjo,

Tave metė vergijos varguos.

 

Kalavijais jiems žeiskite širdis –

Svetimais te netaps, te žinos,

Kaip širdis iškankintoji ilgis

Naktį savo šalies prarastos...

 

Žeme Motina mano! Nebūna

Numalšinti tam skausmui vaistų...

Tu atleisk. Tu priglausk savo sūnų,

Už Tave leisk numirti jam Tu!..

 

Amžinieji lietuviški Vyčiai

Sidabruoja ir griaudžia audra.

Tų senovinių raitelių skrydžio

Sulaikyt jokio būdo nėra.

 

1916

Iš baltarusių kalbos vertė Andrius Krivas

 

Prieš keletą metų į lietuvių kalbą verčiau baltarusių poeto Maksimo Bahdanovičiaus (1891–1917) eilėraštį „Pahonia“, kuris labiausiai sudomino ir pamalonino kultūrinėmis ir istorinėmis nuorodomis į Lietuvą, pasitelktomis žadinant baltarusių tautinę savimonę. Naujo dvasinio ir politinio Baltarusijos atgimimo dienomis daina pagal tą M. Bahdanovičiaus tekstą tiesiog akyse virsta vienu baltarusių sąjūdžio už demokratiją simbolių ir turi galimybę tapti nacionaliniu himnu, kai mūsų kaimynai išsivaduos iš autokratinio valdymo. Beje, sovietmečiu „Pesniary“ šiame kūrinyje vietoj „Litouskaj Pahoni“ dainuodavo „Kryvickaj Pahoni“, o dabar, laimei, tokio klasikos cenzūravimo atsikratyta. Neseniai iš Virginijaus Gasiliūno tink­laraščio sužinojau apie bent du ankstesnius labai vykusius ir įdomius šio eilėraščio vertimus į lietuvių kalbą, pasirodžiusius periodinėje spaudoje 1993 m.: Eugenijaus Matuzevičiaus ir Birutės Baltrušaitytės. Pastarųjų įvykių šviesoje šis tekstas įgavo naujų reikšminių krūvių ir lietuviški akcentai jame ne tik atspindi mūsų tautų bendrą istorinį paveldą, bet ir atliepia Lietuvos žmonių prijautimą ir paramą nūdienos baltarusių laisvės bylai.

Vertėjas

Draugai