Alison Brooks Architects. „Home Ground“, 2020–2021. Venecijos architektūros bienalė. Tomos Gudelytės nuotrauka
ko reikia tau? medžio namų kad
išmatuotum koks didelis koks mažas žmogaus gyvenimas
koks didelis koks mažas kai žvelgi į lajos vainiką
pasimeti žalioje vešlioje grožybėj
koks didelis koks mažas mąstai koks trumpas
tavo gyvenimas palygini jį su gyvenimu medžio
tau reikia medžio tau reikia namų
nė vieno iš jų tau vienam tik kampo tik stogo
sėdėti galvoti miegoti sapnuoti
rašyti tylėti matyti bičiulį
žvaigždynus žolę žiedą žydrynę
Heinzui Lunzeriui
Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas
Birželio 4 d. eidama 97-uosius mirė Friederike Mayröcker (g. 1924) – viena žinomiausių austrų poečių, parašiusi ir romanų, apsakymų, pjesių, knygų vaikams. Jos bibliografija – kone 90 knygų. Yra gavusi visas įmanomas Austrijos literatūrines premijas, tarp jų – ir 2001 m. Georgo Büchnerio premiją.
1954 m. ji susipažino su austrų eksperimentinės poezijos korifėjumi Ernstu Jandliu (1925–2000), kartu gyveno iki jo mirties. F. Mayröcker tekstai gana hermetiški ir bekompromisiai, kai kurie eilėraščiai beveik neišverčiami. Poetė dažnai naudojo dada koliažo, autofiksacijos principą, jai buvo artima avangardistinė stilistika, žaidė sąskambiais. Eilėraščiai kartais primena vaizdų griūtį... Poetė apie save rašė: „Aš gyvenu vaizduose. Viską matau vaizdais, mano visa praeitis, prisiminimai yra vaizdai. Aš vaizdus paverčiu kalba ir visa pasineriu į vaizdą. Pasineriu tiek, kiek leidžia kalba.“
Eilėraščiams būdinga melancholija, liūdesys, nykimo, rezignacijos nuotaikos. F. Mayröcker poeziją į lietuvių kalbą yra vertę Antanas A. Jonynas, Kęstutis Navakas, Gytis Norvilas.
Mayröcker skaito eilėraščius